1 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė: [1]
2 “Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.
3 Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
4 Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.
5 Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,
6 būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.
7 Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.
8 Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.
9 Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.
10 Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.
11 Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?
12 Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.
13 Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.
14 Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas tik voratinklis.
15 Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.
16 Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.
17 Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.
18 Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.
19 Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.
20 Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.
21 Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.
22 Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.