1 Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.
2 Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.
3 Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.
4 Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.
5 Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.
6 Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.
7 Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.
8 Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.
9 Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,ar tas niršta, ar juokiasi,nėra ramybės.
10 Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.
11 Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.
12 Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.
13 Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.
14 Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.
15 Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.
16 Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.
17 Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.
18 Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.
19 Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.
20 Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.
21 Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.
22 Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta. [1]
23 Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.
24 Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.
25 Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.
26 Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.
27 Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.