© 2004 Urantijos Fondas
14:0.1 TOBULOJI ir dieviškoji visata užima visos kūrinijos centrą; ji yra amžinasis branduolys, aplink kurį sukasi laiko ir erdvės milžiniški kūriniai. Rojus yra absoliutaus stabilumo gigantiško branduolio Sala, kuri ilsisi nejudėdama nuostabios amžinosios visatos pačioje šerdyje. Šita centrinė planetų šeima yra vadinama Havona ir yra labai toli nuo Nebadono vietinės visatos. Ji turi milžiniškus matmenis ir beveik neįtikėtiną masę ir susideda iš neįsivaizduojamo grožio ir nuostabaus didingumo vieno milijardo sferų, bet šito milžiniško kūrinio tikrasis dydis tikrai pranoksta žmogiškojo proto supratimo ribas.
14:0.2 Tai yra ta viena ir vienintelė nusistovėjusi, tobula, ir nustatyta pasaulių sankaupa. Ji yra visiškai sukurta ir tobula visata; tai nėra evoliucinis išsivystymas. Ji yra tobulumo amžinasis branduolys, aplink kurį skrieja ta visatų begalinė procesija, kuri ir sudaro milžinišką evoliucinį eksperimentą, bebaimį jaudinantį patyrimą tų Dievo Sūnų Kūrėjų, kurie trokšta dubliuoti laike ir atgaminti erdvėje šį modelį visatą, dieviškosios pilnatvės, aukščiausiojo užbaigtumo, galutinės tikrovės, ir amžinojo tobulumo idealą.
¶ 1. ROJAUS-HAVONOS SISTEMA
14:1.1 Iš Rojaus periferijos iki septynių supervisatų vidinių sienų yra tokios septynios erdvės padėtys ir judėjimai:
14:1.2 1. Ramios vidurinės erdvės zonos, paliečiančios Rojų.
14:1.3 2. Pagal laikrodžio rodyklę besisukančios trys Rojaus ir septynios Havonos grandinės.
14:1.4 3. Pusiau rami erdvės zona, skirianti Havonos grandines nuo centrinės visatos tamsiųjų gravitacijos kūnų.
14:1.5 4. Vidinė, judanti prieš laikrodžio rodyklę, tamsiųjų gravitacijos kūnų juosta.
14:1.6 5. Antroji unikali erdvės zona, padalijanti tamsiųjų gravitacijos kūnų du erdvės takus.
14:1.7 6. Tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinė juosta, besisukanti aplink Rojų pagal laikrodžio rodyklę.
14:1.8 7. Trečioji erdvės zona—pusiau rami zona—atskirianti tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinę juostą nuo septynių supervisatų labiausiai vidinių grandinių[1].
14:1.9 Havonos milijardas pasaulių yra išdėstytas septyniose koncentrinėse grandinėse, betarpiškai supančiose Rojaus palydovų tris grandines. Labiausiai vidinėje Havonos grandinėje yra daugiau kaip trisdešimt penki milijonai pasaulių ir daugiau negu du šimtai keturiasdešimt penki milijonai pasaulių yra labiausiai išorinėje grandinėje, su proporcingais kiekiais pasaulių įsiterpiančiose grandinėse. Kiekviena grandinė skiriasi, bet jos visos yra tobulai išbalansuotos ir nuostabiai organizuotos, ir kiekvieną iš jų persmelkia Begalinės Dvasios specializuotas atstovavimas, viena iš Septynių Grandinių Dvasių. Papildomai prie kitų funkcijų šitoji neasmenė Dvasia koordinuoja dangiškųjų reikalų tvarkymą kiekvienoje grandinėje.
14:1.10 Havonos planetinės grandinės nėra uždėtos viena ant kitos; jų pasauliai eina vienas po kito tvarkinga linijine procesija. Centrinė visata skrieja aplink stacionarią Rojaus Salą viena milžiniška plokštuma, susidedančia iš dešimties koncentrinių stabilizuotų vienetų—Rojaus sferų trijų grandinių ir Havonos pasaulių septynių grandinių. Fiziniu požiūriu, Havonos ir Rojaus grandinės yra viena ir ta pati sistema; jų atsiskyrimas yra dėl to, jog pripažįstamas funkcinis ir administracinis atskyrimas.
14:1.11 Rojuje laikas neskaičiuojamas; vienas po kito einančių įvykių nuoseklumo supratimas yra įgimtas tiems, kurie yra vietiniai gyventojai centrinėje Saloje. Bet laikas yra iš tiesų santykinis Havonos grandinėms ir didžiuliam skaičiui tiek dangiškosios, tiek žemiškosios kilmės būtybių, gyvenančių jose. Kiekvienas Havonos pasaulis turi savo vietinį laiką, kurį apsprendžia jo grandinė. Visi pasauliai konkrečioje grandinėje turi tą pačią metų trukmę, kadangi jie vienodai skrieja aplink Rojų, o šitų planetinių metų trukmė trumpėja, pradedant labiausiai išorine ir baigiant labiausiai vidine grandine.
14:1.12 Be Havonos grandinės laiko yra Rojaus-Havonos standartinė diena ir kitokie laiko įvardijimai, kuriuos nulemia ir pasiunčia Begalinės Dvasios septyni Rojaus palydovai. Rojaus-Havonos standartinė diena remiasi tokia laiko trukme, kurios reikia pirmosios arba vidinės Havonos grandinės planetinėms buveinėms užbaigti vieną apsisukimą aplink Rojaus Salą; ir nors jų skriejimo greitis yra milžiniškas, bet dėl savo padėties tarp tamsiųjų gravitacijos kūnų ir gigantiško Rojaus, šitoms sferoms reikia beveik vieno tūkstančio metų tam, kad užbaigtų savo apsisukimą. Jūs nesąmoningai perskaitėte tiesą kada jūsų akys žvelgė į teiginį “Su Dievu ir tūkstantis metų yra kaip viena diena, yra nepastebima.” Viena Rojaus-Havonos diena tiktai septyniomis minutėmis, trimis sveikomis ir viena aštuntąja sekundės dalimi trumpesnė už vieną tūkstantį dabartinių Urantijos keliamųjų kalendorinių metų.
14:1.13 Šita Rojaus-Havonos diena yra standartinis laiko matavimas septynioms supervisatoms, nors kiekviena supervisata turi ir savo pačios vidinį laiko standartą.
14:1.14 Šitos milžiniškos centrinės visatos pakraščiuose, nepaprastai toli už Havonos pasaulių septintosios juostos ribų, skrieja neįtikėtinas skaičius milžiniškų tamsiųjų gravitacijos kūnų. Šitos tamsiųjų masių gausybės yra visiškai nepanašios į kitus erdvės kūnus daugeliu aspektų; net ir savo forma jos labai skiriasi. Šitie tamsieji gravitacijos kūnai nei atspindi, nei sugeria šviesą; jie nereaguoja į fizinės energijos šviesą, ir jie taip visiškai apjuosia ir apgaubia Havoną, paslepia ją nuo žvilgsnio net ir iš netolimų laiko ir erdvės apgyvendintų visatų.
14:1.15 Tamsiųjų gravitacijos kūnų didžiulę juostą unikalus erdvės įsiveržimas dalina į dvi lygias elipsines grandines. Vidinė juosta sukasi prieš laikrodžio rodyklę; išorinė juosta sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Šitos priešingos judėjimo kryptys, kartu su tamsiųjų kūnų nepaprasta mase, taip efektyviai išlygina Havonos gravitacijos linijas, kad centrinė visata būtų fiziškai subalansuotas ir tobulai stabilizuotas kūrinys.
14:1.16 Tamsiųjų gravitacijos kūnų vidinė procesija yra vamzdinės formos, susidedanti iš trijų apskritiminių grupių. Šitos grandinės skersinis pjūvis parodytų maždaug vienodo tankio tris koncentrinius apskritimus. Tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinė grandinė yra išdėstyta statmenai, būdama dešimt tūkstančių kartų aukštesnė už vidinę grandinę. Išorinės grandinės skersmuo nuo viršaus į apačią yra penkiasdešimt tūkstančių kartų didesnis už pločio skersmenį.
14:1.17 Įsiterpianti erdvė, kuri egzistuoja tarp šitų dviejų gravitacijos kūnų grandinių, yra unikali tuo, jog nieko panašaus nėra surandama, kur nors kitur visoje milžiniškoje visatoje. Šitą zoną apibūdina milžiniškų bangų judėjimai į viršų ir į apačią, ir ją persmelkia nežinomos kategorijos gigantiškos energijų veiklos.
14:1.18 Mūsų nuomone, išorinės erdvės lygių ateities evoliucijoje nebus nieko tokio, kas būtų panašu į centrinės visatos tamsiuosius gravitacijos kūnus, mes manome, jog priešingomis kryptimis skriejančios stulbinančios kūnų procesijos, kurios užtikrina gravitacijos pusiausvyrą, yra unikalios pagrindinėje visatoje.
¶ 2. HAVONOS SANDARA
14:2.1 Dvasinės būtybės negyvena dangiškųjų kūnų erdvėje; jos negyvena eteriniuose pasauliuose; jos gyvena materialios prigimties realiose sferose, pasauliuose lygiai tokiuose pat realiuose, kaip ir tie pasauliai, kuriuose gyvena mirtingieji. Havonos pasauliai yra realūs ir tikri, nors jų tikroji medžiaga skiriasi nuo septynių supervisatų planetų materialios organizacijos.
14:2.2 Havonos fizinės realybės išreiškia tokią energijų organizavimo tvarką, kuri radikaliai skiriasi nuo bet kokios energijų organizavimo tvarkos, vyraujančios erdvės evoliucinėse visatose. Havonos energijos yra trigubos; supervisatos energijos-materijos vienetai savyje talpina dvigubą energijos įkrovą, nors viena energijos forma egzistuoja neigiamoje ir teigiamoje fazėse. Centrinės visatos kūrinys yra trigubas (Trejybė); vietinės visatos kūrinys (tiesiogiai) yra dvigubas, Sūnaus Kūrėjo ir Kuriančiosios Dvasios.
14:2.3 Havonos materiją sudaro tiksliai vieno tūkstančio bazinių cheminių elementų organizacija ir Havonos septynių energijos formų subalansuotas veikimas. Kiekviena iš šitų septynių bazinių energijų demonstruoja sužadinimo septynias fazes taip, kad Havonos vietiniai gyventojai reaguoja į keturiasdešimt devynis skirtingus pojūčio jaudiklius. Kitais žodžiais sakant, žvelgiant grynai fiziniu požiūriu, centrinės visatos vietiniai gyventojai turi keturiasdešimt devynias specializuotas jutimo formas. Morontinių pojūčių yra septyniasdešimt, o reaguojančių aukštesniųjų dvasinių kategorijų reakcija skirtingų tipų būtybėse svyruoja nuo septyniasdešimties iki dviejų šimtų dešimties.
14:2.4 Urantai nematytų nė vienos iš centrinės visatos fizinių būtybių. Taip pat ir tų tolimųjų pasaulių nė vienas iš fizinių jaudiklių nesužadintų jokios reakcijos jūsų grubiuose jutiminiuose organuose. Jeigu Urantijos mirtingąjį būtų galima nugabenti į Havoną, tai jis ten būtų kurčias, aklas, ir visiškai nepatirtų jokių kitų jutiminių reakcijų; jis galėtų veikti tiktai kaip apribota savimoninga būtybė, neturinti jokių aplinkos jaudiklių ir jokių reakcijų į juos.
14:2.5 Centriniame kūrinyje vyksta daugybė fizinių reiškinių ir dvasinių reakcijų, kurios yra visiškai nežinomos tokiuose pasauliuose, kaip Urantija. Trigubo kūrinio bazinė organizacija yra visiškai nepanaši į laiko ir erdvės sukurtų visatų dvigubos sandaros bazinę organizaciją.
14:2.6 Visi natūralūs dėsniai yra suderinti tokiu pagrindu, kuris visiškai skiriasi nuo besivystančių kūrinių dvigubos sandaros. Ištisa centrinė visata yra organizuota sutinkamai su tobulos ir simetrinės kontrolės triguba sistema. Per visą Rojaus-Havonos sistemą yra išlaikyta tobula pusiausvyra tarp visų kosminių realybių ir visų dvasinių jėgų. Rojus, su materialaus kūrinio absoliučiu grybšniu, tobulai reguliuoja ir palaiko šitos centrinės visatos fizines energijas; Amžinasis Sūnus, kaip savo visaapimančio dvasinio grybšnio dalis, tobuliausiai palaiko visų tų, kurie gyvena Havonoje, dvasinį statusą. Rojuje nėra nieko eksperimentinio, o Rojaus-Havonos sistema yra kūrybinio tobulumo vienetas.
14:2.7 Amžinojo Sūnaus visuotinė dvasinė gravitacija yra stebinančiai aktyvi per visą centrinę visatą[2]. Visos dvasinės vertybės ir dvasinės asmenybės yra nenutrūkstamai traukiamos į vidų, link Dievų buveinės. Postūmis link Dievo yra intensyvus ir neišvengiamas. Tas stengimasis siekti Dievo yra stipresnis centrinėje visatoje ne dėl to, jog dvasinė gravitacija yra stipresnė už tą stengimąsi, esantį tolimose visatose, bet dėl to, jog tos būtybės, kurios pasiekė Havoną, yra labiau iki galo sudvasintos ir dėl to labiau reaguojančios į Amžinojo Sūnaus visuotinės dvasinės gravitacijos traukimo visą laiką esantį veiksmą.
14:2.8 Lygiai taip ir Begalinė Dvasia iš tikrųjų traukia visas intelektualias vertybes link Rojaus. Per visą centrinę visatą Begalinės Dvasios proto grandinė veikia ryšyje su Amžinojo Sūnaus dvasine grandine, o jos abi kartu sudaro kylančiųjų sielų sujungtą akstiną tam, kad būtų surastas Dievas, pasiekta Dievybė, pasiektas Rojus, ir pažintas Tėvas.
14:2.9 Havona yra dvasiškai tobula ir fiziškai stabili visata. Centrinės visatos kontrolė ir subalansuotas stabilumas atrodo, jog yra tobuli. Viską, kas yra fizinis arba dvasinis, galima tobulai nuspėti, bet proto reiškiniai ir asmenybės valiniai veiksmai nenuspėjami. Mes iš tiesų manome, jog į nuodėmę galima žiūrėti taip, kad jos neįmanoma būtų padaryti, bet šitaip manome remdamiesi tuo, jog Havonos vietiniai laisvos valios tvariniai niekada nebuvo kalti dėl to, kad būtų pažeidę Dievybės valią. Per visą amžinybę šitos dieviškosios būtybės buvo ištikimos Dienų Amžiniesiems. Taip pat nuodėmės iš tikrųjų nebuvo ir nė viename tvarinyje, kuris įžengė į Havoną kaip piligrimas. Tikrai niekada nebuvo kokios nors kada nors sukurtos Havonoje, ar į ją įleistos, asmenybių grupės kokio nors tvarinio klaidingo elgesio. Atrankos būdai ir priemonės laiko visatose yra tokie tobuli ir tokie dieviški, kad Havonos dokumentuose niekada nebuvo užfiksuota suklydimo; niekada nebuvo padaryta klaidos; niekada prieš laiką į centrinę visatą nebuvo priimta ne viena kylančioji siela.
¶ 3. HAVONOS PASAULIAI
14:3.1 Kai dėl centrinės visatos valdymo, tai jo nėra iš viso. Havona yra tokia nuostabiai tobula, kad nereikalinga jokia intelektuali valdymo sistema. Nėra jokių nuolatinių sudarytų teismų, o taip pat nėra ir įstatymų leidžiamųjų asamblėjų; Havonai reikia tiktai administracinio vadovavimo. Čia gali būti matoma tikros savi-valdos idealų aukštuma.
14:3.2 Nėra jokio reikalo valdyti tokias tobulas ir beveik tobulas protingas būtybes. Jų nereikia reguliuoti, nes jos yra įgimto tobulumo būtybės, tarp kurių yra ir evoliucinių tvarinių, kurie seniai perėjo per supervisatų aukščiausiųjų tribunolų įdėmų patikrinimą.
14:3.3 Havonos administravimas nėra automatinis, bet jis yra nuostabiai tobulas ir dieviškai efektyvus. Iš esmės jis yra planetinis, ir patikėtas gyvenančiam Dienų Amžinajam, kiekvienai Havonos sferai vadovauja viena iš šitų iš Trejybės kilusių asmenybių. Dienų Amžinieji nėra kūrėjai, bet jie yra tobuli administratoriai. Jie moko su aukščiausiu meistriškumu ir vadovauja savo planetiniams vaikams su išminties tobulumu, kuris ribojasi su absoliutumu.
14:3.4 Centrinės visatos tas milijardas sferų sudaro mokymo pasaulius aukščiausiosioms asmenybėms, kilusioms Rojuje ir Havonoje, ir taip pat tarnauja kaip galutinio išmėginimo vieta kylantiems tvariniams iš laiko evoliucinių pasaulių. Vykdant Visuotinio Tėvo didį planą dėl tvarinio kilimo, laiko piligrimai yra atgabenami į išorinės arba septintosios grandinės priėmimo pasaulius, ir po išplėsto mokymo ir padidinto patyrimo, jie vis aukštesniu lygiu yra vedami pirmyn į vidų, planeta po planetos ir apskritimas po apskritimo tol, kol jie pagaliau pasieks Dievybes ir taps Rojaus gyventojais.
14:3.5 Nors, šiuo metu, septynių grandinių sferos yra palaikomos visoje savo dieviškoje šlovėje, bet Tėvo visuotinio plano dėl mirtingųjų kilimo įgyvendinimo darbe yra panaudojamas tiktai maždaug vienas procentas viso planetinio potencialo. Šitų milžiniškų pasaulių ploto maždaug vieno procento dešimtadalis yra paskirtas Užbaigtumo Korpuso gyvenimui ir veiklai, būtybėms, kurios yra amžinai įsitvirtinusios šviesoje ir gyvenime, dažnai gyvenančioms ir tarnaujančioms Havonos pasauliuose. Šitos išaukštintos būtybės turi savo asmenines rezidencijas Rojuje.
14:3.6 Havonos sferų planetinė struktūra yra visiškai nepanaši į erdvės evoliucinių pasaulių ir sistemų struktūrą. Daugiau niekur kitur per visą didžiąją visatą iš tiesų nėra patogu panaudoti tokias milžiniškas sferas kaip apgyvendintus pasaulius. Triatos fizinė sandara, kartu su milžiniškų tamsiųjų gravitacijos kūnų subalansuojančiu efektu, įgalina taip tobulai išlyginti fizines jėgas ir taip nuostabiai subalansuoti šitos didingos kūrinijos įvairų traukimą. Organizuojant šitų milžiniškų pasaulių materialų veikimą ir dvasinę veiklą taip pat yra panaudojama ir antigravitacija..
14:3.7 Havonos sferų architektūra, apšvietimas, ir šildymas, o taip pat biologinis ir meninis išpuošimas, visiškai pranoksta žmogiškosios vaizduotės didžiausių įmanomų nusidriekimų ribas. Jums negalima daug ko papasakoti apie Havoną; kad suprastumėte jos grožį ir didingumą, jūs turite ją pamatyti. Bet šituose tobuluose pasauliuose yra realios upės ir ežerai.
14:3.8 Dvasiškai šitie pasauliai yra idealiai aprūpinti; jie yra tinkamai pritaikyti savo tikslui, kad priglaustų skirtingų būtybių didelius skaičius kategorijų, kurios veikia centrinėje visatoje. Šituose gražiuose pasauliuose, kurie toli pranoksta žmogiškąjį suvokimą, vyksta daugiapusė veikla.
¶ 4. CENTRINĖS VISATOS TVARINIAI
14:4.1 Havonos pasauliuose gyvų daiktų ir būtybių yra septynios pagrindinės formos, ir kiekviena iš šitų bazinių formų egzistuoja trijose atskirose fazėse. Kiekviena iš šitų trijų fazių yra padalinta į septyniasdešimt didžiųjų skyrių, o kiekvienas didysis skyrius susideda iš vieno tūkstančio mažųjų skyrių, su dar kitais poskyriais ir taip toliau. Šitas pagrindines gyvybės grupes galima būtų klasifikuoti taip:
14:4.2 1. Materiali.
14:4.3 2. Morontinė.
14:4.4 3. Dvasinė.
14:4.5 4. Absonitinė.
14:4.6 5. Galutinė.
14:4.7 6. Bendraabsoliuti.
14:4.8 7. Absoliuti.
14:4.9 Havonos pasauliuose suirimas ir mirtis nėra gyvybės ciklo dalis. Centrinėje visatoje žemesnieji gyvi daiktai patiria materializavimo transmutaciją. Jie iš tiesų pakeičia formą ir pasireiškimą, bet jie nesitransformuoja irimo ir ląstelių mirties proceso būdu.
14:4.10 Visi Havonos vietiniai gyventojai yra Rojaus Trejybės palikuonys. Jie neturi savo tėvų, kurie patys būtų tvariniai, ir jie yra nereprodukuojančios būtybės. Mes negalime pavaizduoti šitų centrinės visatos piliečių sukūrimo, būtybių, kurios niekada nebuvo sukurtos. Visa Havonos sukūrimo istorija yra bandymas laikui-erdvei pateikti amžinybės faktą, kuris neturi jokio ryšio su laiku ar erdve, kaip juos suvokia mirtingasis žmogus. Bet mes turime nusileisti iki kilmės taško; reikalingo žmogiškajai filosofijai, net ir tokioms asmenybėms, kurios yra nepalyginamai aukščiau už žmogiškąjį lygį, reikalinga samprata apie «pradžią.» Nepaisant šito, Rojaus-Havonos sistema yra amžina.
14:4.11 Havonos vietiniai gyventojai gyvena centrinės visatos viename milijarde sferų tokia pačia prasme, kaip ir nuolatinės pilietybės kitos kategorijos gyvena savo atitinkamose vietinės kilmės sferose. Kaip sūnystės materialiosios kategorijos veikia supervisatos viename milijarde vietinių sistemų materialioje, intelektualioje, ir dvasinėje srityse, taip, platesne prasme, iš tiesų ir Havonos vietiniai gyventojai gyvena ir veikia centrinės visatos viename milijarde pasaulių. Jūs galbūt šituos havoniečius galėtumėte laikyti materialiais tvariniais ta prasme, jog žodis “materialus” galėtų būti praplėstas, kad apibūdintų dieviškosios visatos fizines realijas.
14:4.12 Yra toks gyvenimas, kuris yra būdingas tiktai Havonai ir turi reikšmės joje ir savaime. Havoniečiai įvairiais būdais tarnauja besileidžiantiesiems iš Rojaus ir kylantiesiems iš supervisatos, bet taip pat jie gyvena ir tokį gyvenimą, kuris yra unikalus centrinėje visatoje ir turi santykinį prasmingumą visiškai atskirai tiek nuo Rojaus, tiek nuo supervisatos.
14:4.13 Kaip evoliucinių pasaulių įtikėjimo sūnų garbinimas tarnauja, kad patenkintų Visuotinio Tėvo meilę, taip Havonos tvarinių išaukštintas kupinas meilės garbinimas patenkina dieviškojo grožio ir tiesos tobulus idealus. Kaip mirtingasis žmogus stengiasi vykdyti Dievo valią, taip ir centrinės visatos šitos būtybės gyvena tam, kad patenkintų Rojaus Trejybės idealus. Pačia savo prigimtimi jos yra Dievo valia. Žmogus džiaugiasi Dievo gerumu, havoniečiai džiūgauja dėl dieviškojo grožio, tuo tarpu jūs tiek vieni, tiek kiti patiriate gyvosios tiesos laisvės tarnavimą.
14:4.14 Havoniečiai turi tiek dabarties, tiek ateities pasirinktinus neatskleistus likimus. Ir yra vietinių tvarinių žengimas į priekį, kuris yra būdingas centrinei visatai, toks žengimas į priekį, kuris neapima nei kilimo į Rojų, nei įsiskverbimo į supervisatą. Šitas žengimas pirmyn į aukštesnį Havonos statusą gali būti įsivaizduojamas šitaip:
14:4.15 1. Patirtinis žengimas į priekį į išorę iš pirmosios grandinės į septintąją.
14:4.16 2. Žengimas į priekį į vidų iš septintosios grandinės į pirmąją.
14:4.17 3. Žengimas į priekį grandinės viduje—žengimas pirmyn per konkrečios grandinės pasaulius.
14:4.18 Be Havonos vietinių gyventojų, centrinės visatos gyventojus sudaro gausios modelinių būtybių klasės visatos įvairioms grupėms—patarėjams, reguliuotojams, ir į juos panašiems mokytojams ir jų mokytojams per visą kūriniją. Visos būtybės visose visatose yra sumodeliuojamos pagal modelinių tvarinių kažkurios vienos kategorijos, gyvenančios kažkuriame viename iš šio milijardo Havonos pasaulių, serijas. Net ir laiko mirtingieji turi tvarinio egzistencijos savąjį tikslą ir savuosius idealus šitų modelinių sferų išorinėse dangiškose grandinėse.
14:4.19 Yra ir tokių būtybių, pasiekusių Visuotinį Tėvą ir turinčių teisę išvykti ir atvykti, kurios visatose tai čia, tai ten yra paskiriamos į ypatingos tarnystės misijas. Ir kiekviename Havonos pasaulyje bus sutinkami kandidatai į pasiekimą, tie, kurie centrinę visatą yra pasiekę fiziškai, bet dar nėra tiek dvasiškai išsivystę, kad tai jiems suteiktų teisę prašyti nulatinio gyvenimo Rojuje.
14:4.20 Havonos pasauliuose Begalinei Dvasiai atstovauja asmenybių gausybė, gailestingumo ir šlovės būtybės, kurios administruoja centrinės visatos sudėtingų intelektualių ir dvasinių reikalų niuansus. Šituose dieviškojo tobulumo pasauliuose jos atlieka tokį darbą, kuris yra natūralus šito milžiniško kūrinio normaliam elgesiui ir, papildomai, atlieka mokymo, lavinimo, ir tarnavimo daugiapuses užduotis milžiniškam skaičiui kylančiųjų tvarinių, kurie įkopė į šlovę iš tamsiųjų erdvės pasaulių.
14:4.21 Yra didelis skaičius būtybių grupių, kurios yra vietinės Rojaus-Havonos sistemai ir kurios jokiu būdu nėra tiesiogiai susietos su tvarinių, siekiančių tobulumo, kilimo planu; dėl to jos neįtrauktos į asmenybių klasifikaciją, pateikiamą mirtingosioms rasėms. Joje pateikiamos viršžmogiškųjų būtybių tiktai pagrindinės grupės ir tos kategorijos, kurios yra tiesiogiai susietos su jūsų išlikimo patyrimu.
14:4.22 Havonoje yra didžiulė gausa protingų būtybių visų fazių gyvybės, kuri stengiasi vystytis iš žemesniųjų grandinių į aukštesniąsias, kad savo pastangomis pasiektų aukštesniuosius dieviškumo supratimo lygius ir aukščiausiųjų prasmių, galutiniųjų vertybių, ir absoliučios realybės išplėstą suvokimą.
¶ 5. GYVENIMAS HAVONOJE
14:5.1 Urantijoje jūs patiriate trumpą ir intensyvų patikrinimą per savo materialiosios egzistencijos pradinį gyvenimą. Gyvenamuosiuose pasauliuose ir aukštyn per savo sistemą, žvaigždyną, ir vietinę visatą, jūs keliaujate per kilimo morontines fazes. Supervisatos mokymo pasauliuose jūs pereinate per žengimo į priekį tikruosius dvasinius etapus ir esate parengiami tam, jog kada nors ateityje keliautumėte į Havoną. Septyniose Havonos grandinėse jūsų pasiekimas yra intelektualus, dvasinis, ir patirtinis. O kiekvienos iš šitų grandinių kiekviename pasaulyje yra konkreti užduotis, kurią reikia įgyvendinti.
14:5.2 Centrinės visatos dieviškuosiuoe pasauliuose gyvenimas yra toks turtingas ir turiningas, toks pilnas ir gausus, jog visiškai pranoksta žmogiškąją sampratą apie bet ką, ką sukurta būtybė galėtų įsivaizduoti. Šito amžinojo kūrinio visuomeninė ir ekonominė veikla yra visiškai nepanaši į materialiųjų tvarinių, gyvenančių evoliuciniuose pasauliuose, tokiuose, kaip Urantija, užsiėmimus. Havonos net ir mąstymo būdas nepanašus į mąstymo procesą Urantijoje.
14:5.3 Centrinės visatos taisyklės yra tinkamai ir neatskiriamai natūralios; elgesio taisyklės nėra savavališkos. Kiekvienas Havonos reikalavimas atskleidžia teisumo priežastį ir teisingumo taisyklę. Ir šitie du faktoriai, kartu, prilygsta tam, kas Urantijoje būtų pavadinta dorumu. Kada jūs atvyksite į Havoną, tada jums natūraliai patiks darbus atlikti taip, kaip jie turėtų būti atliekami.
14:5.4 Kada išmintingos būtybės pirmą kartą pasiekia centrinę visatą, tada jas priima ir apgyvendina Havonos septintosios grandinės pagrindiniame pasaulyje. Kada naujai atvykusieji žengia į priekį dvasiškai, pasiekia savo supervisatos Pagrindinės Dvasios tapatybės suvokimą, tada jie yra perkeliami į šeštąjį apskritimą. (Žmogiškojo proto vystymosi apskritimai ir buvo pavadinti būtent dėl šitokio organizavimo centrinėje visatoje.) Po to, kada kylantieji pasiekia Aukštybės suvokimą ir šituo yra parengiami Dievybės jaudinančiam patyrimui, tada jie yra nugabenami į penktąjį apskritimą; o pasiekę Begalinę Dvasią, jie yra perkeliami į ketvirtąjį. Po Amžinojo Sūnaus pasiekimo jie yra pergabenami į trečiąjį; ir kada jie būna suvokę Visuotinį Tėvą, tada jie vyksta gyventi į antrąją pasaulių grandinę, kur su Rojaus gausybėmis jie susipažįsta geriau. Atvykimas į Havonos pirmąją grandinę reiškia laiko kandidatų priėmimą į Rojaus tarnystę. Neribotą laiką, pagal tvarinio pakilimo trukmę ir pobūdį, jie pasiliks palaipsnio dvasinio pasiekimo vidiniame apskritime. Iš šito vidinio žiedo kylantieji piligrimai vyksta į vidų tam, kad apsigyventų Rojuje ir kad būtų priimti į Užbaigtumo Korpusą.
14:5.5 Kada gyvensite Havonoje kaip pakilimo piligrimas, tada jums bus leidžiama laisvai lankytis savojo paskyrimo grandinės pasauliuose. Jums taip pat bus leidžiama sugrįžti į planetas tuose žieduose, kuriais jūs keliavote anksčiau. Ir visa tai yra įmanoma tiems, kurie gyvena Havonos apskritimuose, be jokios būtinybės būti įsupernafimuotiems. Laiko piligrimai sugeba patys pasirengti tam, jog keliautų “įsisavinta” erdve, bet turi priklausyti nuo nustatyto metodo tam, jog keliautų “neįsisavinta” erdve; piligrimas negali nei palikti Havonos, nei vykti į priekį už jam paskirtos grandinės ribų be transportuojančio supernafimo pagalbos.
14:5.6 Šitas milžiniškas centrinis kūrinys turi gaivinantį originalumą. Be fizinio materijos organizavimo ir intelektualių būtybių ir kitų gyvų daiktų bazinių kategorijų fundamentalios sandaros, Havonos pasauliai neturi nieko bendro. Kiekviena iš šitų planetų yra originalus, unikalus, ir išimtinis kūrinys; kiekviena planeta yra neprilygstamas, nuostabus, ir tobulas tvėrinys. Ir šitas individualumo skirtingumas nusidriekia iki planetinės egzistencijos visų fizinių, intelektualių, ir dvasinių aspektų. Kiekviena iš šitų vieno milijardo tobulumo sferų buvo išvystyta ir išgražinta pagal gyvenančiojo Dienų Amžinojo planus. Ir kaip tik dėl to nėra dviejų viena į kitą panašių planetų.
14:5.7 Tol, kol jūs nenukeliausite paskutiniąja Havonos grandine ir neaplankysite paskutiniojo iš Havonos pasaulių, tol iš tiesų iš jūsų karjeros neišnyks jaudinančio patyrimo tonusas ir žingeidumo akstinas. Ir tada iš tikrųjų amžinybės akstinas, vedimo į priekį impulsas, pakeis savo pirmtaką, laiko jaudinančio patyrimo vilionę.
14:5.8 Monotonija rodo kūrybinės vaizduotės nesubrendimą ir intelektualaus suderinimo su dvasiniu apdovanojimu neveiklumą. Iki to meto, kada kylantysis mirtingasis pradeda tyrinėti šituos dangiškuosius pasaulius, jis jau būna pasiekęs emocinę, intelektualią, ir visuomeninę, jeigu ne dvasinę, brandą.
14:5.9 Kada jūs Havonoje žengsite į priekį iš grandinės į grandinę, tada ne tiktai iš tikrųjų susidursite su tokiais pasikeitimais, apie kuriuos net ir nesvajojote, bet jūsų nuostabos nebus įmanoma išreikšti ir tada, kada eisite į priekį iš planetos į planetą kiekvienos grandinės viduje. Kiekvienas iš šito milijardo tyrinėjamų pasaulių yra tikras nustebimų universitetas. Nuolatinis pritrenkimas, nesibaigiantis stebėjimasis yra patirtis tų, kurie keliauja šitomis grandinėmis ir kurie lankosi šitose gigantiškose sferose. Monotonija nėra Havonos karjeros dalis.
14:5.10 Nuotykių pomėgis, žingeidumas, ir monotonijos baimė—šitie bruožai yra būdingi besivystančio žmogaus prigimčiai—buvo ten sudėti ne tam, kad tiesiog jus apsunkintų ir erzintų per jūsų trumpą gyvenimą žemėje, bet vietoje šito tam, kad netiesiogiai užsimintų apie tai, jog mirtis yra begalinės jaudinančio patyrimo karjeros, laukiamo amžinojo gyvenimo, ir amžinosios atradimo kelionės tiktai pradžia.
14:5.11 Žingeidumas—išsiaiškinimo dvasia, atradimo akstinas, tyrinėjimo trauka—yra evoliucinių erdvės tvarinių įgimtas ir dieviškas apdovanojimas. Šitie natūralūs impulsai nebuvo jums suteikti vien tiktai tam, kad jus nuviltų ir prislėgtų. Tas tiesa, per jūsų trumpą gyvenimą žemėje šitie ambicingi akstinai neretai turi būti pažaboti, dažnai turi būti patiriamas nusivylimas, bet jie turi būti iki galo įgyvendinti ir šlovingai patenkinti per ilgus ateities amžius.
¶ 6. CENTRINĖS VISATOS TIKSLAS
14:6.1 Havonos septynių grandinių veiklos spektras yra milžiniškas. Apskritai, ją galima būtų apibūdinti kaip:
14:6.2 1. Havoninę.
14:6.3 2. Rojišką.
14:6.4 3. Kylančiojo ribinio—Aukščiausiojo-Galutiniojo evoliucinę.
14:6.5 Dabartinio visatos amžiaus Havonoje vyksta didelė dalis viršribinės veiklos, apimančios proto ir dvasios funkcijų absonitinių ir kitokių fazių neapsakomą įvairovę. Galimas dalykas, jog centrinė visata turi daug tikslų, kurie man nėra atskleisti, nes ji veikia daugeliu būdų, kurie pranoksta sukurto proto suvokimą. Nežiūrint šito, aš iš tiesų stengsiuosi pavaizduoti, kaip šita tobula kūrinija tarnauja septynių visatos proto kategorijų poreikiams ir prisideda prie jų pasitenkinimo.
14:6.6 1. Visuotinis Tėvo — Pirmojo Šaltinio ir Centro. Dievas Tėvas gauna aukščiausią tėviškąjį pasitenkinimą iš centrinio kūrinio tobulumo. Jis patiria pasisotinimą meile beveik jam prilygstančiuose lygiuose. Tobulas Kūrėjas yra dieviškai patenkintas tobulos kūrinijos kupinu meilės garbinimu.
14:6.7 Havona Tėvui suteikia aukščiausiojo pasiekimo pasitenkinimą. Tobulumo įgyvendinimas Havonoje kompensuoja laiko-erdvės uždelsimą, kurį patiria amžinasis akstinas, siekdamas be galo plėstis.
14:6.8 Tėvas džiaugiasi dieviškojo grožio Havonos atoveikiu. Dieviškasis protas jaučia pasitenkinimą dėl to, kad suteikia nuostabios harmonijos tobulą modelį visoms besivystančioms visatoms.
14:6.9 Mūsų Tėvas centrinę visatą stebi su tobulu malonumu, nes ji yra dvasinės tikrovės vertas atskleidimas visoms visatų visatos asmenybėms.
14:6.10 Visatų Dievas turi palankų požiūrį į Havoną ir Rojų kaip į amžinosios galios branduolį visam vėlesniajam visatos plėtimui laike ir erdvėje.
14:6.11 Amžinasis Tėvas į Havonos kūrinį žvelgia su niekada nepasibaigiančiu pasitenkinimu kaip į vertą ir viliojantį tikslą laiko kylantiesiems kandidatams, savo mirtingiesiems erdvės anūkams, pasiekiantiems savo Kūrėjo-Tėvo amžinuosius namus. Ir Dievas patiria malonumą Rojaus-Havonos visatoje kaip Dievybės ir dieviškosios šeimos amžinuosiuose namuose.
14:6.12 2. Amžinojo Sūnaus — Antrojo Šaltinio ir Centro. Amžinajam Sūnui šis nuostabus centrinis kūrinys suteikia dieviškosios šeimos—Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios—partnerystės efektyvumo amžinąjį įrodymą. Tai yra dvasinis ir materialus pagrindas absoliučiam pasitikėjimui Visuotiniu Tėvu.
14:6.13 Havona Amžinajam Sūnui suteikia beveik neribotą bazę dvasinės galios visą laiką besiplečiančiam įgyvendinimui. Centrinė visata suteikė Amžinajam Sūnui šią areną, kurioje jis galėjo saugiai ir tvirtai demonstruoti savęs padovanojimo tarnystės dvasią ir būdą savo asocijuotų Rojaus Sūnų mokymui.
14:6.14 Havona yra tikrovės pamatas Amžinojo Sūnaus dvasinės gravitacijos visatų visatos kontrolei. Šitoji visata suteikia Sūnui tėvystės troškimo, dvasinės reprodukcijos, patenkinimą.
14:6.15 Havonos pasauliai ir jų tobuli gyventojai yra pirmasis ir amžinai paskutinysis pademonstravimas to, jog Sūnus yra Tėvo Žodis. Šituo Sūnaus kaip Tėvo begalinio papildinio sąmonė yra iš tiesų tobulai patenkinta.
14:6.16 Ir šitoji visata suteikia galimybę tam, kad būtų įgyvendinta brolybės tarp Visuotinio Tėvo ir Amžinojo Sūnaus abipusiška lygybė, o tai sudaro amžinąjį įrodymą, jog kiekvienas iš jų yra begalinė asmenybė.
14:6.17 3. Begalinės Dvasios — Trečiojo Šaltino ir Centro. Havonos visata suteikia Begalinei Dvasiai įrodymą, kad ji yra Bendrai Veikiantysis, susivienijusių Tėvo-Sūnaus begalinis atstovas. Havonoje Begalinė Dvasia gauna bendrą pasitenkinimą dėl to, jog veikia kaip kuriančioji veikla, tuo pačiu metu patirdama pasitenkinimą dėl absoliutaus sambūvio su šituo dieviškuoju pasiekimu.
14:6.18 Havonoje Begalinė Dvasia surado tokią areną, kurioje ji galėjo pademonstruoti sugebėjimą ir norą tarnauti kaip potencialus gailestingumo tarnas. Šitame tobulame kūrinyje vyko Dvasios repeticija šitam jaudinančiam tarnavimo patyrimui evoliucinėse visatose.
14:6.19 Šitas tobulas kūrinys Begalinei Dvasiai suteikė galimybę dalyvauti visatos administravime su abiem dieviškaisiais tėvais—administruoti visatą kaip partnerio-Kūrėjo palikuoniui, šituo pasiruošiant vietinių visatų bendram administravimui Kuriančiųjų Dvasių, susietų su Sūnumis Kūrėjais, asmenyse.
14:6.20 Havonos pasauliai yra kosminio proto kūrėjų proto laboratorijos ir tarnai kiekvienam egzistuojančiam tvarinio protui. Protas yra skirtingas kiekviename Havonos pasaulyje ir kaip modelis tarnauja visiems dvasinių ir materialių tvarinių intelektams.
14:6.21 Šitie tobuli pasauliai yra proto studijų mokyklos visoms būtybėms, kurių lemtis yra Rojaus visuomenė. Jie Dvasiai suteikė gausybę galimybių išmėginti proto tarnavimo metodą su patikimomis ir patariančiomis asmenybėmis.
14:6.22 Havona yra atlyginimas Begalinei Dvasiai už jos plačiai pasklidusį ir nesavanaudišką darbą erdvės visatose. Havona yra tobuli namai ir prieglobstis laiko ir erdvės nenuilstančiam Proto Tarnui.
14:6.23 4. Aukščiausiosios Būtybės— evoliucinioo patirtinio Dievybės suvienijimo. Havonos kūrinys yra Aukščiausiosios Būtybės dvasinės tikrovės amžinas ir tobulas įrodymas. Šitas tobulas kūrinys yra Dievo Aukščiausiojo tobulos ir simetriškos dvasinės prigimties atskleidimas iki Rojaus Dievybių ribinių atspindžių energijos-asmenybės sintezės pradžios laiko ir erdvės patirtinėse visatose.
14:6.24 Havonoje Visagalio energijos potencialai yra suvienyti su Aukščiausiojo dvasine prigimtimi. Šitas centrinis kūrinys iliustruoja Aukščiausiojo vienybę ateities amžinybėje.
14:6.25 Havona yra tobulas Aukščiausiojo visuotinumo potencialo modelis. Šitoji visata yra užbaigtas Aukščiausiojo ateities tobulumo pavaizdavimas ir verčia galvoti apie Galutiniojo potencialą.
14:6.26 Havona demonstruoja dvasinių vertybių, kurios egzistuoja kaip aukščiausios ir tobulos savikontrolės gyvi valios tvariniai, užbaigtumą; protą, kuris egzistuoja kaip galų gale ekvivalentiškas dvasiai; tikrovės ir intelekto vienybę su neribotu potencialu.
14:6.27 5. Lygiaverčių Sūnų Kūrėjų. Havona yra švietimo mokomoji vieta, kur Rojaus Mykolai yra parengiami savo vėlesniajam jaudinančiam patyrimui kuriant visatą. Šitas dieviškasis ir tobulas kūrinys yra modelis kiekvienam Sūnui Kūrėjui. Jis stengiasi priversti savo paties visatą, kad ji galų gale pasiekų šituos Rojaus-Havonos tobulumo lygius.
14:6.28 Sūnus Kūrėjas Havonos tvarinius panaudoja kaip asmenybės modelio galimybes savo paties mirtingiesiems vaikams ir dvasinėms būtybėms. Mykolai ir kiti Rojaus Sūnūs į Rojų ir Havoną žiūri kaip į laiko vaikų dieviškąją lemtį.
14:6.29 Sūnūs Kūrėjai žino, jog centrinis kūrinys yra tikrasis šaltinis tos nepakeičiamos visatos virškontrolės, kuri jų vietines visatas stabilizuoja ir suvienija. Jie žino, jog Aukščiausiojo ir Galutiniojo visą laiką esančio poveikio asmeninis buvimas yra Havonoje.
14:6.30 Havona ir Rojus yra kiekvieno Sūnaus Mykolo kūrybinės galios šaltinis. Čia gyvena tos būtybės, kurios bendradarbiauja su juo kuriant visatą. Iš Rojaus atvyksta Visatų Motinos Dvasios, vietinių visatų bendros kūrėjos.
14:6.31 Rojaus Sūnūs centrinį kūrinį laiko savo dieviškųjų tėvų namais—savaisiais namais. Būtent į šitą vietą jiems patinka kartas nuo karto sugrįžti.
14:6.32 6. Lygiaverčių Tarnaujančiujų Dukrų. Visatos Motinos Dvasios, vietinių visatų bendros kūrėjos, užsitikrina savo ikiasmenį mokymą Havonos pasauliuose glaudžiai bendraudamos su Grandinių Dvasiomis. Centrinėje visatoje vietinių visatų Dvasios Dukros buvo deramai išmokytos, kaip tinkamai bendradarbiauti su Rojaus Sūnumis, visą laiką paklūstant Tėvo valiai.
14:6.33 Havonos pasauliuose Dvasia ir Dvasios Dukros suranda proto modelius dvasinių ir materialių intelektų visoms savo grupėms, ir šitoji centrinė visata kada nors bus likimas tiems tvariniams, už kuriuos bendrai atsako Visatos Motina Dvasia su susietu Sūnumi Kūrėju.
14:6.34 Visatos Motina Kūrėja prisimena Rojų ir Havoną kaip savosios kilmės vietą ir kaip Begalinės Motinos Dvasios namus, Begalinio Proto asmenybės buvimo buveinę.
14:6.35 Iš šitos centrinės visatos taip pat atėjo kūrimo asmeninių teisių padovanojimas, kurį Visatos Dieviškasis Tarnas panaudoja kaip papildinį Sūnui Kūrėjui kuriant gyvus valinius tvarinius.
14:6.36 Ir pagaliau, kadangi nepanašu, jog Begalinės Motinos Dvasios šitos Dukros Dvasios kada nors sugrįš į savuosius namus Rojuje, tai jos gauna didžiulį pasitenkinimą iš visuotinio atspindėjimo reiškinio, susieto su Aukščiausiąja Būtybe Havonoje ir įasmeninto Madžestone Rojuje.
14:6.37 7. Kylančiosios Karjeros Evoliucinių Mirtingųjų. Havona yra namai kiekvieno mirtingųjų tipo modelinėms asmenybėms ir visoms su mirtingaisiais susijusioms viršžmogiškosioms asmenybėms, kurios nėra kilusios iš laiko kūrinių.
14:6.38 Šitie pasauliai suteikia akstiną visiems žmogiškiesiems impulsams tam, kad būtų siekiama tikrų dvasinių vertybių aukščiausiai suvokiamuose tikrovės lygiuose. Havona yra kiekvieno dar nepasiekusio Rojaus kylančiojo mirtingojo mokymosi tikslas. Čia mirtingieji pasiekia ikirojinę Dievybę—Aukščiausiąją Būtybę. Havona stovi prieš kiekvieną valios tvarinį kaip vartai į Rojaus ir Dievo pasiekimą.
14:6.39 Rojus yra užbaigtųjų namai, Havona yra jų dirbtuvės ir poilsio vieta. Ir kiekvienas Dievą pažįstantis mirtingasis trokšta būti užbaigtuoju.
14:6.40 Centrinė visata yra ne vien tiktai žmogaus pripažintas likimas, bet taip pat ji yra ir užbaigtųjų amžinosios karjeros starto vieta, kai jie tikrai kada nors bus pasiųsti į neatskleistą ir visuotinę jaudinančią užduotį patyrimu tyrinėti Visuotinio Tėvo begalybę.
14:6.41 Havona be jokios abejonės toliau veiks išsaugodama absonitinę reikšmę net ir per ateities visatų amžius, kurie galės paliudyti, kaip erdvės piligrimai mėgina surasti Dievą viršribiniuose lygiuose. Havona turi potencialą tarnauti kaip mokymo visata absonitinėms būtybėms. Galbūt ji bus baigiamoji mokykla, kada septynios supervisatos veiks kaip vidurinė mokykla užbaigusiems išorinės erdvės pradines mokyklas. Ir mes esame linkę manyti, jog amžinosios Havonos potencialai yra iš tikrųjų beribiai, jog centrinė visata turi amžinąjį pajėgumą tarnauti kaip patirtinio mokymo visata sukurtų būtybių visiems praeities, dabarties, ar ateities tipams.
14:6.42 [Pateikta Išminties Tobulintojo, paskirto šitaip veikti Uversos Dienų Senųjų.]
¶ Nuorodos
- ↑ Tamsūs gravitacijos kūnai: 1 Kar 8:12; 2 Kr 6:1; Job 22:12-14; Job 38:9-11; Ps 18:11.
- ↑ Dvasios gravitacija: Jer 31:3; Jn 6:44; Jn 12:32.