© 2004 Urantijos Fondas
55:0.1 ŠVIESOS ir gyvenimo amžius yra laiko ir erdvės pasaulio galutinis evoliucinis pasiekimas. Nuo primityviojo žmogaus ankstyvųjų laikų, toks apgyvendintas pasaulis yra perėjęs per vienas po kito einančius planetinius amžius—amžius iki Planetos Princo atvykimo ir jam atvykus, amžių, atvykus Adomui, amžių, atvykus Sūnui Arbitrui, ir amžių, atvykus save padovanojančiam Sūnui. Ir tuomet toks pasaulis būna parengtas kulminaciniam evoliuciniam pasiekimui, nusistovėjusiam šviesos ir gyvenimo statusui, kuris yra pasiekiamas Trejybės Sūnų Mokytojų viena po kitos einančių planetinių misijų tarnavimo dėka, su jų visą laiką besiplečiančiais dieviškosios tiesos ir kosminės išminties apreiškimais. Šitose jų pastangose, kad būtų įkurtas galutinis planetinis amžius, Sūnums Mokytojams visada padeda Spindinčiosios Vakaro Žvaigždės, o kartais ir Melkizedekai.
55:0.2 Šita šviesos ir gyvenimo era, kurią pradeda Sūnūs Mokytojai baigdami savo paskutiniąją planetinę misiją apgyvendintuose pasauliuose tęsiasi neribotą laiką. Kiekvieną besivystantį nusistovėjusio statuso etapą Sūnų Arbitrų juridiniai veiksmai gali suskaidyti į vienas po kitos einančius naujos dieviškosios tvarkos laikotarpius; bet visi tokie juridiniai veiksmai yra grynai formalūs, jokiu būdu nekeičia planetinių įvykių tėkmės.
55:0.3 Tiktai tos planetos, kurios pasiekia tai, jog egzistuotų pagrindinėse supervisatų grandinėse, yra garantuotos dėl nuolatinio išlikimo, bet, kiek yra mums žinoma, tai šitie pasauliai, įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime, turi likimą egzistuoti per viso ateities laiko begalinius amžius.
55:0.4 Šviesos ir gyvenimo eros evoliuciniame pasaulyje yra septyni atsiskleidimo etapai, ir ryšium su šituo reikėtų pažymėti, jog susiliejusiųjų su Dvasia mirtingųjų pasauliai vystosi tokia pačia kryptimi, kaip ir su Derintoju susiliejančiųjų serijos. Šitie šviesos ir gyvenimo septyni etapai yra tokie:
55:0.5 1. Pirmasis arba planetinis etapas.
55:0.6 2. Antrasis arba sistemos etapas.
55:0.7 3. Trečiasis arba žvaigždyno etapas.
55:0.8 4. Ketvirtasis arba vietinės visatos etapas.
55:0.9 5. Penktasis arba mažojo sektoriaus etapas.
55:0.10 6. Šeštasis arba didžiojo sektoriaus etapas.
55:0.11 7. Septintasis arba supervisatos etapas.
55:0.12 Šito pasakojimo pabaigoje šitie į priekį žengiančio vystymosi etapai yra pavaizduojami, kiek jie yra susiję su visatos organizavimu, tačiau bet kurio etapo planetines vertybes bet kuris pasaulis gali pasiekti visiškai nepriklausomai nuo kitų pasaulių arba nuo viršplanetinių visatos administracijos lygių išsivystymo.
¶ 1. MORONTINĖ ŠVENTOVĖ
55:1.1 Morontinės šventovės buvimas apgyvendinto pasaulio sostinėje yra patvirtinimas, jog tokia sfera yra priimta į nusistovėjusius šviesos ir gyvenimo amžius. Prieš Sūnums Mokytojams tokį pasaulį paliekant savo paskutiniosios misijos pabaigoje, jie iškilmingai pradeda šitą evoliucinio pasiekimo baigiamąją epochą; jie vadovauja tą dieną, kada “šventoji šventovė nusileidžia ant žemės. ” Šitą įvykį, kuris signalizuoja apie šviesos ir gyvenimo aušrą, visada pagerbia, dalyvaudamas asmeniškai, toje planetoje save padovanojantis Rojaus Sūnus, kuris atvyksta tam, kad paliudytų tą didingą dieną. Šitoje neprilygstamo grožio šventovėje, šitas save padovanojantis Rojaus Sūnus ilgalaikį Planetos Princą paskelbia naujuoju Planetos Aukščiausiuoju Valdovu, ir tokiam ištikimam Sūnui Lanonandekui suteikia naujas galias ir išplėstą valdžią planetiniuose reikaluose. Sistemos Aukščiausiasis Valdovas taip pat dalyvauja ir kalba, patvirtindamas šitas paskelbtas žinias.
55:1.2 Morontinė šventykla turi tris dalis: Pati centrinė yra save padovanojančio Rojaus Sūnaus šventoji vieta. Dešinėje yra buvusio Planetos Princo, dabar Planetos Aukščiausiojo Valdovo, vieta; ir kada jis būna šventovėje, tada šitą Sūnų Lanonandeką mato dvasingesni sferos individai. Kairėje yra šiai planetai priskirtų užbaigtųjų einančiojo vadovo pareigas vieta.
55:1.3 Nors planetinės šventovės buvo apibūdintos kaip “nusileidžiančios iš dangaus,” bet tikrovėje nė viena reali medžiaga nėra atgabenama iš sistemos būstinės. Kiekvienos šventovės architektūra miniatiūroje yra parengiama Sistemos sostinėje, o vėliau Morontinės Energijos Prižiūrėtojai šituos patvirtintus planus atgabena į planetą. Čia, kartu su Pagrindiniais Fiziniais Kontrolieriais, jie ima statyti morontinę šventovę sutinkamai su tuo projektu.
55:1.4 Vidutinėje morontinėje šventovėje yra maždaug trys šimtai tūkstančių žiūrovų vietų. Šitie rūmai nenaudojami garbinimui, laisvalaikiui, ar programų priėmimui; jie yra skirti šitos planetos ypatingoms ceremonijoms, tokioms, kaip: bendravimui su Sistemos Aukščiausiuoju Valdovu arba su Pačiais Aukštaisiais, specialioms vizualizavimo ceremonijoms, sumanytoms tam, jog būtų atskleistas dvasinių būtybių asmenybės buvimas, ir tyliam kosminiam apmąstymui. Kosminės filosofijos mokyklos čia atlieka savo baigiamuosius pratimus, ir taip pat čia šios sferos mirtingieji tikrai gauna planetinį pripažinimą už didžiulės visuomeninės tarnystės laimėjimus ir už kitus įžymius pasiekimus.
55:1.5 Tokia morontinė šventovė taip pat yra naudojama kaip susibūrimų vieta, kurioje yra stebimas gyvų mirtingųjų pervedimas į morontinę egzistenciją. Būtent dėl to, jog pervedimo šventovė yra sudaryta iš morontinės medžiagos, tai jos nesugriauna degančios šlovės naikinanti ugnis, kuri taip visiškai sunaikina fizinius kūnus tų mirtingųjų, kurie joje patiria galutinį susiliejimą su savo dieviškaisiais Derintojais. Dideliame pasaulyje šitos išsiskyrimo ugnys yra beveik nenutrūkstančios, o kadangi pervedimų skaičius didėja, tai pagalbinės morontinio gyvenimo šventovės yra parūpinamos skirtingose planetos vietose. Ne taip seniai aš gyvenau viename pasaulyje toli šiaurėje, kuriame veikė dvidešimt penkios morontinės šventyklos.
55:1.6 Prieš pasauliams pasiekiant nusistovėjusį statusą, planetose be morontinių šventovių, šitie susiliejimo blyksniai dažnai įvyksta planetinėje atmosferoje, kur kandidato į pervedimą materialų kūną pakelia tarpinės būtybės ir fiziniai kontrolieriai.
¶ 2. MIRTIS IR PERVEDIMAS
55:2.1 Natūrali fizinė mirtis nėra mirtingojo neišvengiamybė. Didžioji dalis išsivysčiusių evoliucinių būtybių, piliečių pasauliuose, egzistuojančiuose baigiamojoje šviesos ir gyvenimo eroje, nemiršta; jie iš gyvenimo materialiame kūne yra pervedami tiesiai į morontinę egzistenciją.
55:2.2 Šitas pervedimo iš materialaus gyvenimo į morontinę būseną—nemirtingos sielos susiliejimo su viduje gyvenančiu Derintoju—patyrimas vis dažnėja pagal tai, kaip ši planeta evoliuciškai žengia į priekį. Iš pradžių tiktai nedidelė dalis mirtingųjų kiekviename amžiuje pasiekia dvasinės pažangos pervedimo lygius, bet atėjus vienas kitą keičiantiems Sūnų Mokytojų amžiams, vis daugiau ir daugiau susiliejimų su Derintoju įvyksta iki to meto, kada pasibaigia šitų žengiančių pirmyn mirtingųjų vis ilgėjantis gyvenimas; ir iki Sūnų Mokytojų paskutiniosios misijos pabaigos, apytikriai vienas ketvirtadalis šitų nuostabių mirtingųjų yra išvaduojami iš natūralios mirties.
55:2.3 Toliau vystantis šviesos ir gyvenimo erai, tarpinės būtybės arba jų partneriai pajaučia galimos sielos-Derintojo sąjungos artėjantį statusą ir apie tai praneša likimo sargybiniams, kurie savo ruožtu šituos dalykus perduoda užbaigtųjų grupei, kurios jurisdikcijoje gali būti šitas mirtingasis; tada Planetos Aukščiausiasis Valdovas nurodo, jog toks mirtingasis atsisakytų visų savo planetinių pareigų, atsisveikintų su savosios kilmės pasauliu, ir atvyktų į Planetos Aukščiausiojo Valdovo vidinę šventyklą tam, kad ten lauktų morontinio perėjimo, to pervedimo blyksnio iš materialios evoliucinės sferos į iki dvasinį žengimo pirmyn morontinį lygį.
55:2.4 Kada tokio kandidato į susiliejimą šeima, draugai, ir bendradarbiai yra susirinkę morontinėje šventykloje, tada jie yra paskirstomi aplink centrinę platformą, ant kurios ilsisi kandidatai į susiliejimą, tuo metu laisvai besišnekučiuodami su savo susirinkusiais draugais. Tarp jų įsiterpiantis dangiškųjų asmenybių žiedas yra išdėstomas tam, kad materialius mirtinguosius apsaugotų nuo pasireiškiančių energijų poveikio per tą akimirką, kada įvyksta “gyvybės blyksnis,” kuris kandidatą į pakilimą išlaisvina iš materialaus kūno varžtų, ir tokiam evoliuciniam mirtingajam šituo padaro viską tą patį, ką natūrali mirtis padaro tiems, kurie jos pagalba yra išlaisvinami iš materialaus kūno.
55:2.5 Erdvioje šventovėje tuo pačiu metu gali būti surinkta daug kandidatų į susiliejimą. Ir kokia nuostabi yra ta proga, kada tokiu būdu mirtingieji susirenka tam, kad paliudytų savo mylimųjų pakilimą dvasinėse liepsnose, ir koks tai yra kontrastas su tais ankstyvaisiais amžiais, kada mirtingieji savo mirusiuosius turi patikėti žemiškos stichijos prieglaudai! Tos raudojimo ir verksmo scenos, būdingos žmogiškosios evoliucijos ankstyvosioms epochoms, dabar yra pakeistos ekstaziniu džiaugsmu ir didžiausiu entuziazmu, kada šitie Dievą pažįstantys mirtingieji laikinai atsisveikina su savo mylimaisiais, kada juos iš materialių jungčių išlaisvina sudeginančio grožio ir kylančios šlovės dvasinės liepsnos. Pasauliuose, kurie yra įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime, “laidotuvės” yra didžiausio džiaugsmo, giliausio pasitenkinimo, ir neišreiškiamos vilties įvykiai.
55:2.6 Šitų žengiančių pirmyn mirtingųjų sielos vis daugiau prisipildo įtikėjimo, vilties, ir tikrumo. Ta dvasia, kuri vyrauja tarp susirinkusiųjų aplink pervedimo šventyklą, primena tą nuotaiką, kuri vyrauja tarp besidžiaugiančių draugų ir giminaičių, kurie gali būti susirinkę į vieno iš savo grupės narių baigiamąjį egzaminą, arba kurie gali būti susirinkę tam, kad pamatytų, kaip vienam iš jų grupės yra išreiškiama tam tikra gili pagarba. Ir būtų tikrai naudinga, jeigu tiktai mažiau išsivystę mirtingieji galėtų išmokti žiūrėti į natūralią mirtį su tam tikru panašiu džiaugsmingumu ir lengvumu širdyje.
55:2.7 Mirtingieji stebėtojai po susiliejimo blyksnio iš pervestų bičiulių nebegali matyti nieko. Derintojui keliaujant tokios pervestos sielos eina į priekį tiesiai į atitinkamo morontinio mokymo pasaulio prisikėlimo salę. Šitoms transakcijoms, susijusioms su gyvų žmogiškųjų būtybių pervedimu į morontinį pasaulį, vadovauja tas archangelas, kuris į tokį pasaulį buvo paskirtas tą pačią dieną, kada šis pasaulis iš pradžių įžengė į šviesos ir gyvenimo etapą.
55:2.8 Iki to laiko, kada pasaulis būna pasiekęs šviesos ir gyvenimo ketvirtąjį etapą, daugiau negu pusė mirtingųjų planetą palieka pervedimo iš gyvųjų dėka. Toks mirties mažėjimas tęsiasi ir tęsiasi, bet aš nežinau nė vienos tokios sistemos, kurioje apgyvendinti pasauliai, nors ir ilgai yra įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime, visiškai nebeturėtų natūralios mirties kaip to metodo, kurio pagalba yra išsivaduojama iš materialaus kūno varžtų. Ir tol, kol tokia aukšta planetinės evoliucijos būsena nebus pasiekta visuotinai, tol vietinės visatos morontiniai mokymo pasauliai turi ir toliau tarnauti kaip švietimo ir kultūros sferos besivystančioms morontinėms būtybėms, žengiančioms į priekį. Teoriškai mirties panaikinimas yra įmanomas, bet pagal mano stebėjimus šito dar neįvyko. Tikriausiai tokį statusą bus galima pasiekti nusistovėjusio septintojo etapo viena po kitos einančių epochų toli nusidriekiančiais laikmečiais.
55:2.9 Nusistovėjusių sferų klestinčių amžių pervestos sielos per gyvenamuosius pasaulius nepereina. Taip pat jos negyvena, kaip studentai, sistemos ar žvaigždyno morontiniuose pasauliuose. Jos neina nė per vieną iš ankstyvesniųjų morontinio gyvenimo fazių. Tai yra vieninteliai kylantieji mirtingieji, kurie beveik išvengia morontinio perėjimo iš materialios egzistencijos į pusiau dvasinę būseną. Tokių Sūnaus-apvaldytų mirtingųjų pirminis patyrimas kilimo karjeroje yra visatos būstinės progresinių pasaulių tarnystėje. Ir iš šitų Salvingtono studijų pasaulių jie sugrįžta mokytojais į tuos pasaulius, kuriuos praleido, vėliau toliau žengdami į vidų į Rojų nustatytu mirtingojo kilimo maršrutu.
55:2.10 Jeigu tiktai jūs galėtumėte aplankyti tokią planetą, kuri yra pažengusiame į priekį išsivystymo etape, tuomet greitai suvoktumėte tas priežastis, kurios numato skirtingą kylančiųjų mirtingųjų priėmimą gyvenamuosiuose ir aukščiausiuose morontiniuose pasauliuose. Jūs greitai suprastumėte, jog būtybės, einančios tolyn iš tokių aukštai išvystytų sferų, yra pasirengusios atnaujinti savo kilimą į Rojų labai toli pralenkdamos vidutinius mirtinguosius, atvykstančius iš sujaukto ir atsilikusio pasaulio, tokio, kaip Urantija.
55:2.11 Nesvarbu, iš kokio planetinio pasiekimo lygio gali kilti į morontinius pasaulius žmogiškosios būtybės, bet septynios gyvenamosios sferos joms suteikia visas galimybes tam, kad kaip mokytojai-studentai įgytų visą patyrimą viso to, ko jie nepatyrė dėl savo gimtųjų planetų aukštai išsivysčiusio statuso.
55:2.12 Visata būtinai pritaiko šituos išlyginamuosius metodus, numatytus tam, kad garantuotų, jog nė iš vieno kylančiojo tikrai nebūtų atimta nieko, kas jo kilimo patyrimui yra reikšminga.
¶ 3. AUKSO AMŽIAI
55:3.1 Per šitą šviesos ir gyvenimo amžių pasaulis vis labiau suklesti tėviškai valdant Planetos Aukščiausiajam Valdovui. Šituo metu laiko pasauliai žengia pirmyn skatinami vienos kalbos, vienos religijos, ir, normaliose sferose, vienos rasės. Bet šitas amžius nėra tobulas. Šitie pasauliai vis dar turi gerai įrengtas ligonines, sergančiųjų priežiūros namus. Vis dar tebelieka problemos, susijusios su sužeistųjų per nelaimingus atsitikimus gydymu ir su neišvengiama negalia, kuri lydi senyvo amžiaus nukaršimą ir senatvės ligas. Ligos iki galo nėra nugalėtos, taip pat ir žemės gyvūnai nėra tobulai pajungti; bet tokie pasauliai yra kaip Rojus palyginus su primityviojo žmogaus ankstyvaisiais laikais per amžių iki Planetos Princo. Jūs instinktyviai tokią sferą pavaizduotumėte—jeigu jus netikėtai perkeltų į planetą šitame vystymosi etape—kaip dangų žemėje.
55:3.2 Žmogiškoji vyriausybė, spręsdama materialius reikalus, per visą šitą santykinio progreso ir tobulumo amžių ir toliau veikia. Visuomeninė veikla tokio pasaulio, kuris yra pirmojo šviesos ir gyvenimo etapo amžiuje ir kurį neseniai aš aplankiau, buvo finansuojama, remiantis dešimtinės mokesčio metodu. Kiekvienas suaugęs dirbantysis—o visi darbingi piliečiai buvo užsiėmę kokia nors darbine veikla—į visuomenės iždą mokėjo dešimt procentų nuo savo pajamų ar prieaugio, ir šios lėšos buvo išmokamos tokiu būdu:
55:3.3 1. Trys procentai buvo išleidžiami tiesos skleidimui—mokslui, švietimui, ir filosofijai.
55:3.4 2. Trys procentai buvo skiriami grožiui—pramogai, visuomeniniam poilsiui, ir menui.
55:3.5 3. Trys procentai buvo pašvenčiami gėriui—visuomeninei tarnystei, altruizmui, ir religijai.
55:3.6 4. Vienas procentas buvo skirtas draudimo rezervams, apsidraudžiant nuo rizikos tapti nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo, ligos, senatvės, ar katastrofų, kurioms negalima užkirsti kelio.
55:3.7 Šitos planetos gamtos turtai buvo naudojami kaip visuomeninis turtas, bendruomenės nuosavybė.
55:3.8 Šitame pasaulyje aukščiausioji garbė, pareiškiama piliečiui, buvo “aukščiausiosios tarnystės” ordinas, vienintelis pripažinimo ženklas, kuriuo yra apdovanojama morontinėje šventykloje. Šitas apdovanojimas buvo suteikiamas tiems, kurie iki to meto per ilgą laiką buvo pasiekę žymių laimėjimų kurioje nors viršmaterialaus atradimo arba planetinės visuomeninės tarnystės srityje.
55:3.9 Didžiąją daugumą visuomeninių ir administracinių postų užėmė drauge vyrai ir moterys. Didžioji dalis mokymo taip pat buvo atliekama kartu; lygiai taip visą teisminę globą vykdė tokios pačios susietos poros.
55:3.10 Šituose nuostabiuose pasauliuose vaikų gimdymo laikotarpis nėra labai ištęstas. Tai nėra geriausias dalykas, kada šeimoje vaikų amžiaus skirtumas yra perdaug didelis. Esant labai panašiam amžiui, vaikai gali daug daugiau prisidėti prie savo abipusio lavinimo. Ir šituose pasauliuose panaudojant energingo siekimo rungtyniavimo sistemas įvairiapusių pasiekimų išvystytose sferose ir srityse jie yra nuostabiausiai mokomi įsisavinti tiesą, grožį, ir gėrį. Niekada nesibaiminkite, jog net ir tokios pašlovintos sferos turi daug blogio, realaus ir potencialaus, kuris skatina rinktis tarp tiesos ir suklydimo, gėrio ir blogio, nuodėmės ir teisumo.
55:3.11 Vis tik, yra tam tikra neišvengiama prievolė, kuri yra būdinga mirtingojo egzistencijai tokiose išsivysčiusiose evoliucinėse planetose. Kada toks nusistovėjęs pasaulis išsivysto toliau negu trečiasis šviesos ir gyvenimo etapas, tada visi kylantieji turi likimą, prieš pasiekdami mažąjį sektorių, gauti kokią nors laikiną užduotį tokioje planetoje, kuri žengia per ankstyvesnius evoliucijos etapus.
55:3.12 Kiekvienas iš šitų vienas po kito einančių amžių išreiškia augančius laimėjimus visose planetinio pasiekimo fazėse. Pradiniame šviesos amžiuje tiesos apreiškimas buvo padidintas tam, kad aprėptų visatų visatos veikimą, tuo tarpu antrojo amžiaus Dievybės studijavimas yra mėginimas įsisavinti besikeičiančią sampratą apie Sūnų Kūrėjų, Dievo Septinkarčio pirmojo lygio, prigimtį, misiją, tarnavimą, ryšius, kilmę, ir likimą.
55:3.13 Urantijos dydžio planeta, pasiekusi visiškai gerai nusistovėjusį egzistavimą, turėtų apie vieną šimtą pavaldžių administracinių centrų. Šitiems subordinuotiems centrams vadovautų viena iš tokių kvalifikuotų administratorių grupių:
55:3.14 1. Jauni Materialieji Sūnūs ir Dukros, atgabenti iš sistemos būstinės tam, jog veiktų kaip valdančiųjų Adomo ir Ievos padėjėjai.
55:3.15 2. Planetos Princo pusiau mirtingo personalo palikuonys, sukurti kai kuriuose pasauliuose šitoms ir kitoms panašioms užduotims.
55:3.16 3. Adomo ir Ievos tiesioginiai planetiniai palikuonys.
55:3.17 4. Materializuoti ir humanizuoti tarpiniai tvariniai.
55:3.18 5. Su Derintoju susiliejusio statuso mirtingieji, kurie, savo pačių pageidavimu, nuo pervedimo yra laikinai atleisti visatos Personalizuotų Derintojų vadovo nurodymu tam, kad planetoje galėtų toliau tarnauti tam tikruose svarbiuose administraciniuose postuose.
55:3.19 6. Planetinėse administravimo mokyklose specialiai parengti mirtingieji, kurie taip pat yra gavę morontinės šventovės aukščiausiosios tarnystės ordiną.
55:3.20 7. Tam tikros renkamos komisijos iš trijų tinkamai kvalifikuotų piliečių, kuriuos kartais renka patys piliečiai Planetos Aukščiausiojo Valdovo nurodymu sutinkamai su jų ypatingu sugebėjimu įvykdyti kokią nors konkrečią užduotį, kuri yra reikalinga tame konkrečiame planetos sektoriuje.
55:3.21 Urantijai, siekiant aukšto šviesos ir gyvenimo planetinio likimo, didžiulę kliūtį sudaro ligų, išsigimimo, karų, daugiaspalvių rasių, ir daugiakalbystės problemos.
55:3.22 Nė vienas evoliucinis pasaulis negali tikėtis žengti toliau už pirmąjį įsitvirtinimo šviesoje etapą tol, kol jame nebus likusi viena kalba, viena religija, ir viena filosofija. Kada yra viena rasė, tada toks pasiekimas yra labai palengvinamas, bet toji daugybė tautų, esančių Urantijoje, netrukdo tam, kad būtų pasiekti aukštesni etapai.
¶ 4. ADMINISTRACINIAI PERREGULIAVIMAI
55:4.1 Per nusistovėjusios egzistencijos vienas po kito einančius etapus apgyvendinti pasauliai padaro nuostabią pažangą, vadovaujami išmintingų ir jautrių savanorių iš Užbaigtumo Korpuso, Rojų pasiekusių kylančiųjų, kurie atgal sugrįžo tam, kad tarnautų savo sielos broliams materialiame kūne. Šitie užbaigtieji aktyviai bendradarbiauja su Trejybės Sūnumis Mokytojais, bet patys realiai dalyvauti pasaulio reikaluose nepradeda tol, kol žemėje neatsiranda morontinė šventykla.
55:4.2 Kada Užbaigtumo Korpusas oficialiai pradeda planetinę tarnystę, tada didžioji dauguma dangiškųjų gausybių pasitraukia. Bet serafiniai likimo sargai savo asmeninį tarnavimą pirmyn žengiantiems mirtingiesiems šviesoje tęsia; per visus nusistovėjusius amžius iš tikrųjų tokių angelų atvyksta visą laiką didesnis skaičius, kadangi vis didesnės ir didesnės žmogiškųjų būtybių grupės per planetinio gyvenimo tarpsnį pasiekia lygiaverčio mirtingojo pasiekimo trečiąjį kosminį apskritimą.
55:4.3 Tai yra tiktai pirmasis iš vienas po kito einančių administracinių suderinimų, kurie būna tada, kada atsiskleidžia vis nuostabesnio pasiekimo vienas po kito einantys amžiai apgyvendintuose pasauliuose, jiems pereinant nuo nusistovėjusio egzistencijos pirmojo etapo iki septintojo.
55:4.4 1. Šviesos ir gyvenimo pirmasis etapas. Šitame pradiniame nusistovėjusiame etape pasaulį administruoja trys valdovai:
55:4.5 a. Planetos Aukščiausiasis Valdovas, kuriam dabar pataria patariantysis Trejybės Sūnus Mokytojas, labai galimas dalykas, kad tai yra tokių Sūnų, veikiančių planetoje, paskutiniojo korpuso vadovas.
55:4.6 b. Užbaigtųjų planetinio korpuso vadovas.
55:4.7 c. Adomas ir Ieva, kurie kartu veikia kaip Princo-Aukščiausiojo Valdovo ir užbaigtųjų vadovo dualaus vadovavimo vienytojai.
55:4.8 Serafiniams sargams ir užbaigtiesiems vertėjais dirba išaukštinti ir išlaisvinti tarpiniai tvariniai. Savo baigiamosios misijos metu Trejybės Sūnų Mokytojų vienas iš paskutiniųjų veiksmų yra išlaisvinti sferų tarpinius tvarinius ir juos pakelti (arba atstatyti) į išvystytą planetinį statusą, juos paskiriant į atsakingas vietas nusistovėjusios sferos naujojoje administracijoje. Tokie pakeitimai jau buvo padaryti žmogiškojo regėjimo diapazone tam, kad įgalintų mirtinguosius atpažinti šituos iki tol buvusius nematomus ankstyvojo Adominio režimo pusbrolius. Tai tampa įmanoma dėl paskutiniųjų atradimų fizikos moksle kartu su Pagrindinių Fizinių Kontrolierių išplėstomis planetinėmis funkcijomis.
55:4.9 Sistemos Aukščiausiasis Valdovas turi galią tarpinius tvarinius išlaisvinti bet kuriuo metu po pirmojo nusistovėjusio etapo taip, kad jie galėtų įgauti žmogiškąją prigimtį morontijoje Gyvybės Nešėjų ir fizinių kontrolierių pagalba, ir, gavę Minties Derintojus, pradėti savo kilimą į Rojų.
55:4.10 Trečiajame ir vėlesniuose etapuose, kai kurie iš tarpinių tvarinių dar tebeveikia, daugiausia kaip ryšio asmenybės užbaigtiesiems, tačiau kada yra įžengiama į kiekvieną naują šviesos ir gyvenimo etapą, tada tarpines būtybes didele dalimi pakeičia naujos ryšininkų tarnų kategorijos; jų iš viso labai mažai belieka po šviesos ketvirtojo etapo. Septintasis etapas paliudys, kaip iš Rojaus atvyksta pirmieji absonitiniai tarnai tam, jog tarnautų vietoje kai kurių visatos tvarinių.
55:4.11 2. Šviesos ir gyvenimo antrasis etapas. Apie šitą epochą pasauliuose praneša vieno Gyvybės Nešėjo atvykimas, kuris tampa savanoriu planetinių valdovų patarėju ryšium su tolimesnėmis pastangomis gryninti ir stabilizuoti mirtingųjų rasę. Tokiu būdu iš tiesų Gyvybės Nešėjai aktyviai dalyvauja tolimesnėje žmogiškosios rasės evoliucijoje—fiziškai, visuomeniškai, ir ekonomiškai. Ir tada savo priežiūrą jie išplečia, toliau gryninant mirtingųjų palikuonis, drastiškai išnaikindami intelektualios, filosofinės, kosminės, ir dvasinės prigimties menkesnio potencialo atsilikusio išsivystymo ir sunkiai pašalinamas liekanas. Tie, kurie planuoja ir implantuoja gyvybę apgyvendintuose pasauliuose, yra visiškai kompetentingi tam, jog patartų Materialiesiems Sūnums ir Dukroms, kurie turi visišką ir neabejotiną valdžią, kad besivystančią rasę išlaisvintų nuo visų žalingų poveikių.
55:4.12 Nuo antrojo etapo tolyn per visą nusistovėjusios planetos karjerą Sūnūs Mokytojai tarnauja užbaigtųjų patarėjais. Tokių misijų metu jie tarnauja savanoriškai, o ne pagal paskyrimą; ir jie tarnauja išimtinai su užbaigtųjų korpusu, išskyrus tada, kada, sutikus Sistemos Aukščiausiajam Valdovui, juos galima turėti kaip Planetos Adomo ir Ievos patarėjus.
55:4.13 3. Šviesos ir gyvenimo trečiasis etapas. Šitos epochos metu apgyvendinti pasauliai pasiekia Dienų Senųjų, Dievo Septinkarčio antrosios fazės, naują suvokimą, ir šitų supervisatos valdovų atstovai užmezga naujus ryšius su planetine administracija.
55:4.14 Nusistovėjusios egzistencijos kiekviename vienas po kito einančiame amžiuje užbaigtieji veikia su nuolat didėjančiais sugebėjimais. Tarp užbaigtųjų, Vakaro Žvaigždžių (tų superangelų), ir Trejybės Sūnų Mokytojų egzistuoja glaudūs darbiniai ryšiai.
55:4.15 Per šitą arba kitą amžių vienas Sūnus Mokytojas, kuriam padeda tarnaujančiųjų dvasių kvartetas, būna priskiriamas prie renkamo pagrindinio mirtingųjų vykdytojo, kuris dabar su Planetos Aukščiausiuoju Valdovu būna susietas kaip pasaulio reikalų bendras administratorius. Šitie pagrindiniai mirtingųjų vykdytojai tarnauja dvidešimt penkerius metus planetos laiku, ir būtent šitas naujasis posūkis užtikrina tai, jog per ateinančius amžius Planetos Adomas ir Ieva lengvai išsilaisvina iš savojo pasaulio, kuriame ilgai vykdė užduotį.
55:4.16 Tarnaujančiųjų dvasių kvartetus sudaro: sferos serafinis vadovas, supervisatos sekorafinis patarėjas, pervedimų archangelas, ir omniafimas, kuris veikia kaip Paskirtojo Sargybinio, dislokuoto sistemos būstinėje, asmeninis atstovas. Bet šitie patarėjai niekada nesiūlo patarimo tol, kol nėra prašomi patarti.
55:4.17 4. Šviesos ir gyvenimo ketvirtasis etapas. Trejybės Sūnūs Mokytojai pasauliuose pasirodo naujuose vaidmenyse. Padedami tvarinių sutrejybintų sūnų, kurie taip ilgai buvo susieti su savąja kategorija, dabar į pasaulius jie atvyksta Planetos Aukščiausiojo Valdovo ir jo partnerių savanoriais patarėjais ir konsultantais. Tokios poros—Rojaus-Havonos būtybių sutrejybinti sūnūs ir pakilusiųjų sutrejybinti sūnūs—išreiškia skirtingus visatos požiūrius ir skirtingus asmeninius patyrimus, kurie yra labai naudingi planetiniams valdovams.
55:4.18 Po šito amžiaus bet kuriuo metu Planetos Adomas ir Ieva gali prašyti Sūnų Kūrėją Aukščiausiąjį Valdovą, kad juos atleistų iš planetinių pareigų tam, kad pradėtų savo kilimą į Rojų; arba jie gali pasilikti planetoje reguliuotojais tos naujai atsirandančios vis dvasingesnės visuomenės, sudarytos iš išsivysčiusių mirtingųjų, siekiančių suvokti užbaigtųjų filosofinius mokymus, pateikiamus Spindinčiųjų Vakaro Žvaigždžių, kurios dabar yra paskirtos šitiems pasauliams tam, kad poromis bendradarbiautų su sekonafimais iš supervisatos būstinės.
55:4.19 Užbaigtieji iš esmės yra įsitraukę į tai, kad pradėtų visuomenės naują ir viršmaterialią veiklą—visuomeninę, kultūrinę, filosofinę, kosminę, ir dvasinę. Tiek, kiek mes galime pastebėti, tai jie šitą tarnavimą tęs ir įžengus toli į evoliucinio stabilumo septintąją epochą, kada, galbūt, jie galės išvykti tam, kad tarnautų išorinėje erdvėje; po jų išvykimo jų vietas, mūsų supratimu, gali užimti absonitinės būtybės iš Rojaus.
55:4.20 5. Šviesos ir gyvenimo penktasis etapas. Nusistovėjusios egzistencijos šito etapo nauji suderinimai yra susiję beveik vien tiktai su fizinėmis sferomis ir yra Pagrindinių Fizinių Kontrolierių pirminis rūpestis.
55:4.21 6. Šviesos ir gyvenimo šeštasis etapas liudija šios sferos proto grandinių naujų funkcijų išsivystymą. Atrodo, jog kosminė išmintis tampa sudėtine dalimi protui tarnaujant visatoje.
55:4.22 7. Šviesos ir gyvenimo septintasis etapas. Anksti septintojoje epochoje prie Planetos Aukščiausiojo Valdovo Trejybės Mokytojo patarėjo prisijungia savanoris patarėjas, pasiųstas Dienų Senųjų, ir jų padaugės vėliau, kada nuo supervisatos Aukščiausiojo Vykdytojo atvyks trečiasis patarėjas.
55:4.23 Per šitą epochą, jeigu ne anksčiau, Adomas ir Ieva nuo planetinių pareigų visada būna atleidžiami. Jeigu užbaigtųjų korpuse yra Materialusis Sūnus, tai jis gali būti susietas su pagrindiniu mirtingųjų vykdytoju, o kartais tai būna būtent Melkizedekas, kuris pasisiūlo tarnauti tokiose pareigose. Jeigu tarp užbaigtųjų yra tarpinė būtybė, tuomet šitos kategorijos visos likusios planetoje būtybės nuo savo pareigų tuoj pat būna atleidžiamos.
55:4.24 Kada tik Planetos Adomas ir Ieva būna atleisti nuo amžius trukusios užduoties, tada jie gali rinktis tokią karjerą:
55:4.25 1. Jie gali gauti planetinį išlaisvinimą ir iš visatos būstinės gali nedelsiant pradėti kilimo į Rojų karjerą, gaudami Minties Derintojus morontinio patyrimo pabaigoje.
55:4.26 2. Labai dažnai Planetos Adomas ir Ieva Derintojus gaus dar tebetarnaudami tokiame pasaulyje, kuris yra įsitvirtinęs šviesoje, tuo pačiu metu, kada Derintojus gaus kai kurie iš atgabentų jų grynosios linijos vaikų, kurie savanoriškai sutiko tarnauti vieną planetinės tarnystės laikotarpį. Vėliau jie visi gali vykti į visatos būstinę ir ten pradėti kilimo į Rojų karjerą.
55:4.27 3. Planetos Adomas ir Ieva gali pasirinkti—kaip tą daro Materialieji Sūnūs ir Dukros iš sistemos sostinės—trumpam gyvenimui vykti tiesiai į midsonitinį pasaulį, ten priimti savo Derintojus.
55:4.28 4. Jie gali nuspręsti sugrįžti į sistemos būstinę, ten kažkurį laiką užimti vietas aukščiausiajame teisme, po tokios tarnystės jie priims Derintojus ir pradės kilimą į Rojų.
55:4.29 5. Jie gali nuspręsti iš savo administracinių pareigų sugrįžti į savo gimtuosius pasaulius tam, jog kurį laiką tarnautų mokytojais ir, kad perkėlimo į visatos būstinę metu jų viduje apsigyventų Derintojai.
55:4.30 Per visas šitas epochas atgabenti padedantys Materialieji Sūnūs ir Dukros turi milžiniškos įtakos žengiančiai į priekį visuomeninei ir ekonominei tvarkai. Potencialiai jie yra nemirtingi, bent jau iki to laiko, kada nusprendžia įgauti žmogiškąją prigimtį, priimti Derintojus, ir pradėti žengimą į Rojų.
55:4.31 Evoliuciniuose pasauliuose būtybė turi įgauti žmogiškąją prigimtį tam, jog priimtų Minties Derintoją. Visų Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso pakilusiųjų narių viduje yra apsigyvenę Derintojai ir su jais jie yra susilieję, išskyrus serafimus, o jų viduje Tėvas apgyvendina kitą dvasios tipą tuo metu, kada jie yra įtraukiami į šitą korpusą.
¶ 5. MATERIALAUS VYSTYMOSI VIRŠŪNĖ
55:5.1 Mirtingieji tvariniai, gyvenantys nuodėmės sukrėstame, blogio valdomame, savojo aš siekiančiame, izoliuotame pasaulyje, tokiame, kaip Urantija, vargu ar gali suvokti fizinį tobulumą, intelektualų pasiekimą, ir dvasinį išsivystymą, būdingą šitoms išsivysčiusioms evoliucinėms epochoms neturinčioje nuodėmės sferoje.
55:5.2 Tokio pasaulio, kuris yra įsitvirtinęs šviesoje ir gyvenime, išsivystę etapai išreiškia materialaus išsivystymo viršūnę. Šituose kultūringuose pasauliuose nebėra ankstesnių primityviųjų amžių tinginystės ir trinties. Skurdas ir visuomeninė nelygybė yra visiškai pašalinti, degeneravimas yra išnykęs, ir įstatymų pažeidimai pasitaiko retai. Beprotystė iš esmės nustojo egzistavusi, o silpnaprotiškumas yra retenybė.
55:5.3 Šitų pasaulių ekonominis, visuomeninis, ir administracinis statusas yra pasiekęs aukštą ir ištobulintą lygį. Mokslas, menas, ir pramonė klesti, o visuomenė yra sklandžiai veikiantis mechanizmas, pasiekęs aukštą materialaus, intelektualaus, ir kultūrinio išsivystymo lygį. Pramonė didžiąja dalimi yra nukreipta į tai, kad tarnautų tokios nuostabios civilizacijos aukščiausiems tikslams. Tokio pasaulio ekonominis gyvenimas yra tapęs etišku.
55:5.4 Karas yra tapęs istoriniu dalyku, ir daugiau nebeegzistuoja armijų ar policijos pajėgų. Valdymas palaipsniui nyksta. Žmonių vykdomus įstatymus savikontrolė palaipsniui paverčia atgyvenusiais. Pilietinio valdymo ir valstybinio reguliavimo laipsnis, besivystančios civilizacijos tarpinėje pakopoje, yra atvirkščiai proporcingas piliečių moralei ir dvasingumui.
55:5.5 Mokyklos yra labai smarkiai patobulintos ir skirtos proto lavinimui ir sielos plėtojimui. Meno centrai yra nuostabūs, o muzikinės organizacijos yra puikios. Garbinimo šventovės drauge su jomis susietomis filosofijos ir patirtinės religijos mokyklomis yra grožio ir didingumo kūriniai. Šitos garbinimo asamblėjų arenos po atviru dangumi yra lygiai taip pat nuostabios savo meninio apipavidalinimo paprastumu.
55:5.6 Rungtyniavimo žaidimams, humorui, ir kitiems asmeninės ar grupinės veiklos aspektams yra visapusiškos ir tinkamos sąlygos. Tokiame aukštos kultūros pasaulyje rungtyniavimo veiklos ypatingas bruožas yra susijęs su individų ir grupių pastangomis pirmauti moksluose ir kosmologijos filosofijoje. Literatūra ir oratorystė klesti, o kalba yra tiek ištobulinta, kad sąvokas ji išreiškia simboliu, ir taip pat ekspresyviai išreiškia idėjas. Gyvenimas yra gaivinančiai paprastas; pagaliau žmogus suderino aukštą mechaninio išsivystymo lygį su įkvepiančiu intelektualiu pasiekimu, o juos abu nustelbė nuostabiausiu dvasiniu laimėjimu. Laimės siekimas yra džiaugsmo ir pasitenkinimo patyrimas.
¶ 6. INDIVIDUALUS MIRTINGASIS
55:6.1 Pasauliams toliau vystantis nusistovėjusiame šviesos ir gyvenimo statuse, visuomenė tampa vis taikingesnė. Individas, nors ne mažiau savarankiškas ir atsidavęs savo šeimai, yra tapęs altruistiškesniu ir broliškesniu.
55:6.2 Urantijoje, jūs tokie, kokie esate dabar, labai mažai galite suvokti šitų ištobulintų pasaulių apšviestų rasių išsivysčiusį lygį ir progresuojančią prigimtį. Šitie žmonės išreiškia evoliucinių rasių suklestėjimą. Bet tokios būtybės vis vien yra mirtingos; jos ir toliau tebekvėpuoja, valgo, miega, ir geria. Šita didi evoliucija nėra dangus, bet tai yra drąsus pranašavimas apie kilimo į Rojų dieviškuosius pasaulius.
55:6.3 Normaliame pasaulyje biologinis mirtingųjų rasės sveikatingumas jau seniai yra pasiekęs aukštą lygį per epochas, atvykus Adomui; ir dabar, iš amžiaus į amžių per visas nusistovėjusias eras fizinė žmogaus evoliucija tęsiasi. Tiek regėjimas, tiek klausa yra išplėsti. Bet dabar gyventojų skaičius yra tapęs pastoviu. Reprodukcija yra reguliuojama sutinkamai su planetiniais poreikiais ir įgimtais paveldėjimo gabumais: Per šitą amžių mirtingieji planetoje yra skirstomi į grupes, kurių būna nuo penkių iki dešimties, ir žemesniosioms grupėms yra leidžiama gimdyti tiktai pusę tokio vaikų skaičiaus, kokį turi aukštesniosios grupės. Toliau vykstantis tokios nuostabios rasės gerinimas per visą šviesos ir gyvenimo erą didele dalimi yra selekcinė reprodukcija, kada yra reprodukuojami tokie rasiniai palikuonys, kurie turi labiau išvystytas visuomeninės, kosminės, ir dvasinės prigimties savybes.
55:6.4 Derintojai ir toliau atvyksta kaip ir ankstesniųjų evoliucinių erų metu, ir epochoms praeinant, šitie mirtingieji vis labiau sugeba bendrauti su viduje gyvenančiu Tėvo fragmentu. Embrioninių ir ikidvasinių vystymosi etapų metu pagalbinės proto dvasios vis dar tebeveikia. Šventoji Dvasia ir angelų tarnystė yra net veiksmingesnės, kada vystosi viena po kitos einančios nusistovėjusio gyvenimo epochos. Šviesos ir gyvenimo ketvirtajame etape išsivystę mirtingieji atrodo, jog palaiko aktyvų sąmoningą ryšį su šios supervisatos jurisdikcijos Pagrindinės Dvasios buvimu, tuo tarpu tokio pasaulio filosofija dėmesį sutelkia į mėginimą suvokti naujus apreiškimus apie Dievą Aukščiausiąjį. Planetose, turinčiose tokį išsivystymo lygį, daugiau negu pusė žmogiškųjų gyventojų į morontinį statusą yra pervedami iš gyvųjų. Netgi šitaip, “sena miršta; žiūrėkit, viskas tampa nauja.”
55:6.5 Mes suvokiame, jog fizinė evoliucija savo visišką išsivystymą bus pasiekusi iki šviesos ir gyvenimo eros penktosios epochos pabaigos. Mes pastebime, jog aukštesnes dvasinio išsivystymo ribas, susijusias su besivystančiu žmogaus protu, nulemia susiliejimo su Derintoju lygis, kurį pasiekia apjungtos morontinės vertybės ir kosminės prasmės. Bet kai dėl išminties, tai: Nors mes nevisiškai žinome, bet manome, jog intelektualiai evoliucijai ir išminties pasiekimui niekada negali būti ribos. Septintojo etapo pasaulyje išmintis materialų potencialą gali išnaudoti, įžengti į motos įžvalgą, ir galiausiai net paragauti absonitinio grožio.
55:6.6 Mes matome, kad šituose labai išsivysčiusiuose ir ilgą laiką esančiuose septintajame etape pasauliuose, žmogiškosios būtybės iki savo pervedimo visiškai išmoksta vietinės visatos kalbą; ir aš aplankiau keletą labai senų planetų, kur abandonteriai senesnius mirtinguosius mokė supervisatos kalbos. Ir šituose pasauliuose aš stebėjau tą metodą, kurio pagalba absonitinės asmenybės atskleidžia užbaigtųjų buvimą morontinėje šventovėje.
55:6.7 Toks yra pasakojimas apie nuostabų tikslą, kurio mirtingieji siekia evoliuciniuose pasauliuose; ir visa tai vyksta net iki to, kada žmogiškosios būtybės pradeda savo morontinę karjerą; visą tokį nuostabų išsivystymą materialūs mirtingieji gali pasiekti apgyvendintuose pasauliuose, tos bekraštės ir nesuvokiamos kilimo į Rojų ir dieviškumo pasiekimo karjeros pačiame pirmajame etape.
55:6.8 Bet ar galite, kaip nors įsivaizduoti, kokios rūšies evoliuciniai mirtingieji dabar atvyksta iš tų pasaulių, kurie ilgą laiką egzistuoja nusistovėjusios šviesos ir gyvenimo septintojoje epochoje? Būtent jie yra panašūs į tuos, kurie vyksta į vietinės visatos sostinės morontinius pasaulius tam, kad pradėtų savo kilimo karjerą.
55:6.9 Jeigu tiktai mirtingieji iš sujauktos Urantijos galėtų pažvelgti į vieną iš šitų labiau išsivysčiusių pasaulių, seniai įsitvirtinusių šviesoje ir gyvenime, tuomet jie daugiau niekada neabejotų kūrinijos evoliucinio plano išmintingumu. Jeigu ateityje ir nebūtų jokio amžinojo tvarinio žengimo į priekį, vis tiek šitie nuostabūs mirtingųjų rasių evoliuciniai laimėjimai tokiuose ištobulinto pasiekimo nusistovėjusiuose pasauliuose su kaupu pateisintų žmogaus sukūrimą laiko ir erdvės pasauliuose.
55:6.10 Mes dažnai pamąstome: jeigu didžioji visata kartais būtų įtvirtinta šviesoje ir gyvenime, ar nuostabūs kylantieji mirtingieji tebeturėtų likimą patekti į Užbaigtumo Korpusą? Bet šito mes nežinome.
¶ 7. PIRMASIS ARBA PLANETINIS ETAPAS
55:7.1 Šita epocha nusitęsia nuo morontinės šventyklos atsiradimo naujojoje planetos būstinėje iki to laiko, kada šviesoje ir gyvenime įsitvirtina visa sistema. Šitą amžių pradeda Trejybės Sūnūs Mokytojai baigiantis jų vienai po kitos einančioms pasaulinėms misijoms, kada Planetos Princas yra pakeliamas į Planetos Aukščiausiojo Valdovo statusą tos sferos save padovanojančio Rojaus Sūnaus mandatu ir šiam asmeniškai dalyvaujant. Tuo pačiu metu planetiniuose reikaluose pradeda aktyviai dalyvauti užbaigtieji.
55:7.2 Pagal išorišką ir matomą vaizdą tokio pasaulio, įsitvirtinusio šviesoje ir gyvenime, realūs valdovai, arba reguliuotojai, yra Materialusis Sūnus ir Dukra, Planetos Adomas ir Ieva. Užbaigtieji yra nematomi, kaip nematomas taip pat yra ir Princas-Aukščiausiasis Valdovas, išskyrus tuos atvejus, kada būna morontinėje šventovėje. Todėl realūs ir tiesiogine prasme planetinio režimo vadovai yra Materialusis Sūnus ir Dukra. Būtent žinios apie tokią tvarką ir suteikė prestižą karalių ir karalienių idėjai per visas visatos valdas. O karaliai ir karalienės yra didžiulis laimėjimas, esant tokioms idealioms aplinkybėms, kada pasaulis gali turėti tokias aukštas asmenybes, kurios veiktų dar aukštesnių, bet nematomų valdovų vardu.
55:7.3 Kada tokią erą pasieks jūsų pasaulis, tada be jokios abejonės Makiventa Melkizedekas, dabartinis Urantijos Planetos Princo vicegerentas, užims Planetos Aukščiausiojo Valdovo postą; Jeruseme seniai manoma, kad jį lydės Urantijos Adomo ir Ievos sūnus ir dukra, kurie dabar yra laikomi Edentijoje kaip Norlatiadeko Pačių Aukštųjų globotiniai. Šitie Adomo vaikai galėtų šitaip tarnauti Urantijoje, sąjungoje su Melkizedeku-Aukščiausiuoju Valdovu, kadangi reprodukcinės galios jiems buvo atimtos beveik prieš 37.000 metų, tuo metu, kada jie paliko savo materialius kūnus Urantijoje, ruošiantis kelionei į Edentiją.
55:7.4 Šitas nusistovėjęs amžius tęsiasi tolyn ir tolyn tol, kol kiekviena apgyvendinta planeta sistemoje pasiekia stabilizacijos erą; ir kada jauniausias pasaulis—paskutinysis pasiekęs šviesą ir gyvenimą—tokiu nusistovėjusiu laikotarpiu bus gyvenęs vieną tūkstantį metų sistemos laiku, tada ištisa sistema įžengia į stabilizuotą statusą, o atskiri pasauliai yra įvedami į šviesos ir gyvenimo eros sistemos epochą.
¶ 8. ANTRASIS ARBA SISTEMOS ETAPAS
55:8.1 Kada visa sistema būna įsitvirtinusi gyvenime, tada prasideda nauja valdymo tvarka. Planetos Aukščiausieji Valdovai tampa sistemos konklavos nariais, ir šitas naujasis administracinis organas, paklūstantis Žvaigždyno Tėvų veto balsui, savo valdžia yra aukščiausias. Tokia apgyvendintų pasaulių sistema tampa iš tikrųjų save valdančia. Sistemos įstatymų leidžiamoji asamblėja yra būstinės pasaulyje, ir kiekviena planeta į ją pasiunčia po dešimt savo atstovų. Teismai dabar yra įkurti sistemų sostinėse, ir tiktai apeliacijos yra siunčiamos į visatos būstinę.
55:8.2 Nusistovėjus sistemai, Paskirtasis Sargybinis, supervisatos Aukščiausiojo Vykdytojo atstovas, tampa sistemos aukščiausiojo teismo savanoriu patarėju ir realiai pirmininkauja naujajai įstatymus leidžiančiajai asamblėjai.
55:8.3 Po to, kada ištisa sistema įsitvirtina šviesoje ir gyvenime, tada Sistemos Aukščiausieji Valdovai daugiau nebesikeičia. Toks aukščiausiasis valdovas visą laiką nuolat lieka savo sistemos priešakyje. Aukščiausiųjų Valdovų padėjėjai ir toliau tebesikeičia taip, kaip ir ankstesniaisiais amžiais.
55:8.4 Per šitą stabilizacijos epochą, iš visatos būstinės pasaulių, kur jie gyvena, pirmą kartą atvyksta midsonitai, kad dirbtų įstatymus leidžiančiųjų asamblėjų patarėjais ir nuosprendžius priimančiųjų tribunolų konsultantais. Šitie midsonitai taip pat deda tam tikras pastangas tam, kad naujas aukščiausios vertės motos prasmes įdiegtų į mokymo institucijas, kurias jie organizuoja kartu su užbaigtaisiais. Ką Materialieji Sūnūs mirtingųjų rasėms padarė biologiškai, tą midsonitiniai tvariniai dabar atlieka šitiems suvienytiems ir pašlovintiems žmonėms amžinai besivystančiose filosofijos ir sudvasinto mąstymo sferose.
55:8.5 Apgyvendintuose pasauliuose Sūnūs Mokytojai tampa savanoriškais užbaigtųjų bendrininkais, ir šitie patys Sūnūs Mokytojai užbaigtuosius taip pat lydi į gyvenamuosius pasaulius, kada tos sferos daugiau nebeturi būti naudojamos kaip skirtingi priėmimo pasauliai po to, kai ištisa sistema yra nusistovėjusi gyvenime ir šviesoje; bent jau tai yra tiesa iki to laiko, kada šitaip išsivysto visas žvaigždynas. Bet Nebadone taip toli išsivysčiusių grupių nėra.
55:8.6 Mums neleidžiama atskleisti darbo pobūdžio tų užbaigtųjų, kurie vadovaus tokiems iš naujo perorientuotiems gyvenamiesiems pasauliams. Tačiau jums buvo pateikta informacija, kad visatose yra įvairių protingų tvarinių tipų, kurie šituose pasakojimuose nebuvo pavaizduoti.
55:8.7 Ir dabar, kada viena po kitos sistemos įsitvirtina šviesoje, vystantis į priekį jas sudarantiems pasauliams, ateina toks metas, kai paskutinioji sistema kokiame nors konkrečiame žvaigždyne pasiekia stabilumą, ir visatos administratoriai—Sūnus Šeimininkas, Dienų Sąjunga, ir Ryškioji ir Ryto Žvaigždė—atvyksta į žvaigždyno sostinę tam, kad Pačius Aukštuosius paskelbtų apgyvendintų pasaulių vieno šimto nusistovėjusių sistemų naujosios ištobulintos šeimos beribiais valdovais.
¶ 9. TRECIASIS ARBA ŽVAIGŽDYMO ETAPAS
55:9.1 Nusistovėjusių sistemų viso žvaigždyno suvienijimą lydi vykdomosios valdžios nauji perskirstymai ir visatos administracijos papildomi nauji suderinimai. Šita epocha rodo išsivysčiusį pasiekimą kiekviename apgyvendintame pasaulyje, bet ją ypač apibūdina nauji sureguliavimai žvaigždyno būstinėje, žymiai modifikavus ryšius tiek su valdytojais sistemos lygyje, tiek su vietinės visatos vyriausybe. Per šitą amžių didelė dalis žvaigždyno ir visatos veiklos yra perkeliama į sistemos sostines, o supervisatos atstovai palaiko naujus ir artimesnius ryšius su planetų, sistemų, ir visatų valdovais. Vienu metu su šitomis naujomis asociacijomis, kai kurie supervisatos administratoriai persikelia į žvaigždynų sostines Pačių Aukštųjų Tėvų savanoriais patarėjais.
55:9.2 Kada žvaigždynas šitokiu būdu yra įtvirtinamas šviesoje, tada įstatymų leidžiamoji funkcija nutrūksta, o vietoje jos veikia Sistemų Aukščiausiųjų Valdovų rūmai, kuriems vadovauja Patys Aukštieji. Dabar, pirmą kartą, tokios administracinės grupės su supervisatos vyriausybe tiesiogiai bendrauja tokiuose reikaluose, kurie yra susiję su ryšiais su Havona ir Rojumi. Kitais požiūriais žvaigždynas lieka susijęs su vietine visata kaip ir anksčiau. Etapas po etapo nusistovėjusiame gyvenime univitatijos toliau administruoja žvaigždyno morontinius pasaulius.
55:9.3 Einant amžiams, Žvaigždyno Tėvai vis labiau ir labiau perima išsamias administracines ir kontroliuojančias funkcijas, kurios anksčiau buvo koncentruojamos visatų būstinėje. Pasiekus stabilumo šeštąjį etapą, šitie suvienyti žvaigždynai bus pasiekę beveik visiškos autonomijos padėtį. Įėjimas į nusistovėjimo septintąjį etapą be jokios abejonės paliudys šitų valdovų išaukštinimą iki tikrojo didingumo, kurį pažymi jų vardai, Patys Aukštieji. Iš esmės tuomet žvaigždynai ryšius palaikys tiesiogiai su supervisatos valdovais, tuo tarpu vietinės visatos vyriausybė išsiplės, kad prisiimtų didžiosios visatos naujų įsipareigojimų atsakomybę.
¶ 10. KETVIRTASIS ARBA VIETINĖS VISATOS ETAPAS
55:10.1 Kada vietinė visata nusistovi šviesoje ir gyvenime, tada ji greitai patenka į nustatytas supervisatos grandines, ir Dienų Senieji paskelbia apie neribotos valdžios aukščiausiosios tarybos įkūrimą. Šitą naująjį valdymo organą sudaro vienas šimtas Dienų Ištikimųjų, o jam vadovauja Dienų Sąjunga, ir šitos aukščiausiosios tarybos pirmasis veiksmas yra pripažinti tebesitęsiančią Sūnaus Kūrėjo Šeimininko aukščiausiąją valdžią.
55:10.2 Visatos administracija, kiek tai yra susiję su Gabrieliumi ir Tėvu Melkizedeku, yra visiškai nepakitusi. Šita neribotos valdžios taryba daugiausia rūpinasi naujomis problemomis ir naujomis sąlygomis, kurios kyla dėl išsivysčiusio šviesos ir gyvenimo statuso.
55:10.3 Asocijuotasis Inspektorius dabar mobilizuoja visus Paskirtuosius Sargybinius tam, kad sudarytų vietinės visatos stabilizavimo korpusą, ir prašo Tėvą Melkizedeką vadovauti korpusui drauge su juo. Ir dabar, pirmą kartą, Trejybės Įkvėptųjų Dvasių korpusas yra paskiriamas į Dienų Sąjungos tarnystę.
55:10.4 Visos vietinės visatos įsitvirtinimas šviesoje ir gyvenime pradeda giluminius perderinimus visoje administravimo schemoje, pradedant atskirais apgyvendintais pasauliais ir baigiant visatos būstine. Nauji ryšiai nusidriekia žemyn į žvaigždynus ir sistemas. Vietinės visatos Motina Dvasia ima palaikyti naujus ryšius su supervisatos Pagrindine Dvasia, o Gabrielis užmezga su Dienų Senaisiais tiesioginį ryšį, kuris veikia, kada Sūnus Šeimininkas gali būti išvykęs iš būstinės pasaulio.
55:10.5 Per šitą amžių ir per vėliau einančius amžius Sūnūs Arbitrai ir toliau tebeveikia kaip naujos dieviškosios tvarkos skelbėjai, tuo tarpu vienas šimtas šitų Rojaus Sūnų Avonalų visatos sostinėje sudaro Ryškiosios ir Ryto Žvaigždės naują aukštąją tarybą. Vėliau, ir paprašius Sistemos Aukščiausiesiems Valdovams, vienas iš šitų Sūnų Arbitrų tampa aukščiausiuoju patarėju, dislokuotu kiekvienos vietinės sistemos būstinės pasaulyje tol, kol bus pasiekta septintojo etapo vienybė.
55:10.6 Per šitą epochą Trejybės Sūnūs Mokytojai tarnauja savanoriais patarėjais, ne tik Planetų Aukščiausiesiems Valdovams, bet ir grupėmis po tris jie panašiai tarnauja Žvaigždynų Tėvams. Ir pagaliau šitie Sūnūs suranda savo vietą vietinėje visatoje, nes šiuo metu jie yra atleidžiami iš vietinio kūrinio jurisdikcijos ir yra paskiriami į neribotos valdžios aukščiausiosios tarybos tarnystę.
55:10.7 Dabar užbaigtųjų korpusas, pirmą kartą, pripažįsta valdžios, esančios už Rojaus ribų, jurisdikciją, aukščiausiosios tarybos jurisdikciją. Iki šio laiko užbaigtieji nepripažino jokio vadovavimo, esančio šiąpus Rojaus.
55:10.8 Tokių nusistovėjusių visatų Sūnūs Kūrėjai didelę savo laiko dalį praleidžia Rojuje ir su juo susietuose pasauliuose, ir tardamiesi su gausiomis užbaigtųjų grupėmis, tarnaujančiomis po visą vietinį kūrinį. Šitaip Mykolo žmogus suras bendravimo pilnesnę brolystę su pašlovintais užbaigtaisiais mirtingaisiais.
55:10.9 Svarstymai apie šitų Sūnų Kūrėjų funkciją, susijusią su išorinėmis visatomis, kurių išankstinis formavimas vyksta dabar, yra visiškai bergždi. Bet mes visi kartas nuo karto įsitraukiame į tokius svarstymus be įrodymų. Pasiekus šitą ketvirtąjį išsivystymo etapą Sūnus Kūrėjas administraciniu požiūriu tampa laisvas; Dieviškasis Tarnas vis daugiau sulieja savo tarnavimą su supervisatos Pagrindinės Dvasios ir Begalinės Dvasios tarnavimu. Atrodo, kad vystosi nauji ir drąsūs ryšiai tarp Sūnaus Kūrėjo, Kuriančiosios Dvasios, Vakaro Žvaigždžių, Sūnų Mokytojų, ir nuolat augančio užbaigtųjų korpuso.
55:10.10 Jeigu kartais Mykolas kada nors Nebadoną paliktų, tuomet pagrindiniu administratoriumi neabejotinai taptų Gabrielis drauge su Tėvu Melkizedeku kaip savo partneriu. Tuo pačiu metu naujas statusas būtų suteiktas visoms nuolatinės pilietybės kategorijoms, tokioms, kaip Materialieji Sūnūs, univitatijos, midsonitai, ir su Dvasia susilieję mirtingieji. Bet kol tęsis evoliucija, tol visatos administracijoje bus reikalingi serafimai ir archangelai.
55:10.11 Tačiau savo svarstymuose mes esame tikri dėl dviejų dalykų: Jeigu Sūnų Kūrėjų likimas bus išorinės visatos, tai Dieviškieji Tarnai be abejonės juos lydės. Mes lygiai taip esame įsitikinę, jog Melkizedekai turi likti savosios kilmės visatose. Mes manome, kad Melkizedekams yra lemta atlikti vis atsakingesnius vaidmenis vietinės visatos vyriausybėje ir administracijoje.
¶ 11. MAŽOJO IR DIDŽIOJO SEKTORIAUS ETAPAI
55:11.1 Supervisatos mažieji ir didieji sektoriai nėra tiesiogiai įtraukti į tą planą, jog būtų įtvirtinti šviesoje ir gyvenime. Toks evoliucinis žengimas į priekį pirmiausia turi sąsajos su vietine visata kaip su tokiu vienetu ir apima tiktai vietinės visatos sudėtines dalis. Supervisata įsitvirtina šviesoje ir gyvenime, kada visos ją sudarančios vietinės visatos yra šitaip ištobulintos. Bet nė viena iš septynių supervisatų nepasiekė tokio išsivystymo lygio, kuris bent jau prie šito artėtų.
55:11.2 Mažojo sektoriaus amžius. Tiek, kiek stebėjimai gali įsiskverbti, tai penktasis arba mažojo sektoriaus stabilizavimo etapas yra išimtinai susijęs su fiziniu statusu ir su lygiaverčiu vieno šimto susietų vietinių visatų įsitvirtinimu supervisatos nustatytose grandinėse. Akivaizdu, jog niekas, išskyrus energijos centrus ir jų partnerius, nesirūpina materialaus kūrinio perderinimu.
55:11.3 Didžiojo sektoriaus amžius. Kai dėl šeštojo etapo, arba didžiojo sektoriaus stabilizavimo, tai mes tik galime samprotauti, nes nė vienas iš mūsų tokio įvykio nematė. Nepaisant šito, mes galime daug svarstyti, neturėdami įrodymų, kas susiję su administraciniais ir kitokiais perderinimais, kurie tikriausiai lydėtų apgyvendintų pasaulių ir jų grupių visatose tokį išsivysčiusį statusą.
55:11.4 Kadangi mažojo sektoriaus statusas turi reikalo su lygiaverte fizine pusiausvyra, tai mes darome išvadą, jog didžiojo sektoriaus suvienijimas bus susijęs su tam tikrais naujais intelektualaus pasiekimo lygiais, matomai su kažkokiais išsivysčiusiais pasiekimais aukščiausiu laipsniu suvokiant kosminę išmintį.
55:11.5 Mes darome išvadas apie naujus sureguliavimus, kurie galbūt lydėtų evoliucinio žengimo pirmyn iki tol nepasiektų lygių įgyvendinimą, stebėdami tokių pasiekimų pasekmes atskiruose pasauliuose ir atskirų mirtingųjų, gyvenančių šitose senesnėse ir aukštai išsivysčiusiose sferose, patyrime.
55:11.6 Reikia aiškiai pasakyti, jog visatos arba supervisatos administravimo mechanizmai ir valdymo metodai niekaip negali apriboti arba uždelsti atskiros apgyvendintos planetos arba kokio nors atskiro mirtingojo tokioje sferoje evoliucinio vystymosi arba dvasinio žengimo į priekį.
55:11.7 Kai kuriose senesnėse visatose mes surandame pasaulius, įsitvirtinusius penktajame arba šeštajame šviesos ir gyvenimo etape—net toli įėjusius į septintąją epochą—kurių vietinės sistemos dar nėra įsitvirtinusios šviesoje. Jaunesnės planetos gali uždelsti sistemos suvienijimą, bet tai nė mažiausiu laipsniu netrukdo senesnio ir išsivysčiusio pasaulio žengimui pirmyn. Taip pat ir aplinkos apribojimai, net ir izoliuotame pasaulyje, negali sutrukdyti atskiro mirtingojo asmeniniam pasiekimui; Jėzus iš Nazareto, kaip žmogus tarp žmonių, asmeniškai pasiekė šviesos ir gyvenimo statusą daugiau kaip prieš tūkstantį devynis šimtus metų Urantijoje.
55:11.8 Būtent stebėjimų, kas vyksta seniai nusistovėjusiuose pasauliuose, pagalba mes padarome gana patikimas išvadas dėl to, kas įvyks, kada visa supervisata bus įsitvirtinusi šviesoje, net jeigu mes ir negalime patikimai nusakyti septynių supervisatų stabilizavimo įvykio.
¶ 12. SEPTINTASIS ARBA SUPERVISATOS ETAPAS
55:12.1 Mes negalime tvirtai prognozuoti, kas atsitiktų, kada supervisata būtų įsitvirtinusi šviesoje, nes tokio įvykio niekada nėra buvę. Iš Melkizedekų mokymų, kurie niekada nebuvo paneigti, mes darome išvadą, jog laiko ir erdvės kūrinių kiekvieno vieneto visoje organizacijoje ir administracijoje būtų padaryti milžiniški pakeitimai, nusidriekiantys nuo apgyvendintų pasaulių iki supervisatos būstinės.
55:12.2 Apskritai yra tikima, jog didžiulis kiekis šiaip jau nepaskirtų tvarinių sutrejybintų sūnų turi būti sukviesta į nusistovėjusių supervisatų būstines ir skyrių sostines. Tai gali būti padaryta, laukiant, jog kada nors atvyks išorinės erdvės gyventojai pakeliui į vidų į Havoną ir Rojų; bet iš tikrųjų mes šito nežinome.
55:12.3 Jeigu ir kada supervisata turėtų įsitvirtinti šviesoje ir gyvenime, tuomet mes manome, kad dabar patariantys Aukščiausiojo Beribiai Prižiūrėtojai taptų aukščiausiuoju administraciniu organu supervisatos būstinės pasaulyje. Būtent šitos asmenybės sugeba tiesiogiai kontaktuoti su absonitiniais administratoriais, kurie tuoj pat ims aktyviai veikti nusistovėjusioje supervisatoje. Nors šitie Beribiai Prižiūrėtojai ilgą laiką veikia kaip patarėjai ir konsultantai kūrinijos išsivysčiusiuose evoliuciniuose padaliniuose, bet jie administracinės atsakomybės neprisiims tol, kol Aukščiausiosios Būtybės valdžia netaps pačia aukščiausiąja.
55:12.4 Aukščiausiojo Beribiai Prižiūrėtojai, kurie plačiau veikia šitos epochos metu, nėra ribiniai, absonitiniai, galutiniai, ar begaliniai; jie yra aukštybė, ir atstovauja tiktai Dievui Aukščiausiajam. Jie yra laiko-erdvės aukštybės įasmeninimas, ir dėl to neveikia Havonoje. Jie veikia tiktai kaip aukščiausieji vienytojai. Jie matomai gali būti įtraukti į visatos atspindėjimo metodą, bet mes nesame dėl šito tikri.
55:12.5 Nė vienas iš mūsų neturi aiškios nuomonės, kas atsitiks, kada didžioji visata (šios septynios supervisatos, kaip priklausančios nuo Havonos), bus ištisai įsitvirtinusi šviesoje ir gyvenime. Tas įvykis be jokios abejonės bus pats didingiausias visuose amžinybės analuose nuo centrinės visatos atsiradimo momento. Yra tokių, kurie mano, jog pati Aukščiausioji Būtybė iškils iš Havonos paslapties, kuri gaubia šitą dvasios asmenį, ir apsigyvens septintosios supervisatos būstinėje kaip laiko ir erdvės ištobulintų kūrinių visagalis ir patirtinis aukščiausiasis valdovas. Bet realiai mes šito nežinome.
55:12.6 [Pateikta Galingojo Žinianešio, laikinai paskirto į Archangelų Tarybą Urantijoje.]